Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Valdžios užsispyrimas nesiskolinti iš TVF gali kainuoti milijardus

Tarptautinio valiutos fondo pastatas
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Tarptautinio valiutos fondo pastatas
Šaltinis: BNS
0
A A

Finansų rinkos atstovų vertinimu, vengdama imti paskolą iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) Lietuvos valdžia už rinkoje pasiskolintas lėšas moka žymiai brangiau.

„Mokame tikrai per brangiai. Kai valdžia skolinasi tokia kaina, visi kiti rodikliai, pavyzdžiui, pinigų rinkos, nustatomi pagal Vyriausybės vertybinius popierius, negali kristi nei indėlių, nei paskolų palūkanos“, – dienraščiams „Vilniaus diena“ ir „Kauno diena“ teigė Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas, kuris yra dirbęs TVF vykdomojo direktoriaus patarėju.

Latvija pradėjo išmokėti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) skirtą paskolą, kuri šaliai buvo suteikta praėjusių metų pabaigoje. Latvijai suteiktos TVF paskolos dydis siekia 600 mln. eurų, už ją reikia mokėti 2,23 proc. metinių palūkanų.

Mokame tikrai per brangiai, – sakė S.Kropas.Lietuvai didesnes paskolas pradėti išsimokėti reikės nuo kitų metų – už birželį išplatintą penkerių metų 500 mln. eurų dydžio obligacijų emisiją eurais nustatytos 9,375 proc. metinės palūkanos.

„Man irgi nesuprantama tokia laikysena. Ne kartą sakiau: nepolitizuokime šito klausimo. TVF parama yra visiškai svarstytinas dalykas, o jo neigimas problemos neišsprendžia, tik ją dar labiau komplikuoja“, – teigė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

S.Kropo nuomone, tarp šalies politikų susiformavusi nepaaiškinama fondo fobija. „Manoma, kad iš TVF skolinasi visiški nevykėliai. Bet juk ilgai naudojomės fondo programomis ir niekas nevadino nevykėliais, o rinkos netraktuodavo mūsų blogiau negu kitų šalių“, – sakė jis.

Anot G.Nausėdos, dėl skolinimosi iš TVF gali kilti tik vienas klausimas: ar fondas iš Lietuvos Vyriausybės iš tiesų reikalautų laikytis daug griežtesnių taupymo priemonių negu tos, kurios įgyvendinamos dabar?

„Jeigu ne, nėra ko purkštauti ir spyriotis. Juk tai leistų pigiau pasiskolinti ir iš esmės vykdyti tokią pačią politiką kaip dabar. Jeigu būtų reikalaujama mums nepriimtinų dalykų, galėtume šį variantą pasilikti kaip paskutinę alternatyvą. Vis dėlto, kiek man žinoma, reikalauti itin žiaurių dalykų ir kenkti šaliai jie nesuinteresuoti“, – svarstė G.Nausėda.

Jo nuomone, šiuo metu Lietuvos įvaizdis ir taip labai nekoks, o nesiskolinimas iš fondo veikia prieš šalį, nes intensyviai diskutuojama apie valiutos devalvaciją. G.Nausėdos teigimu, tikėtina, kad žinia, jog Lietuva konsultuojasi su TVF, raminamai veiktų kapitalo rinką ir privačius investuotojus.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką