Euro atžvilgiu pingant doleriui, labiausiai turėtų nukentėti Lietuvos įmonės, eksportuojančios už Europos Sąjungos ribų, tačiau jos kol kas pavojaus neįžvelgia.
„Su partneriais Rusijoje jau seniai atsiskaitome ne doleriais, o eurais, todėl svyravimai didelės įtakos neturi. Žinoma, keičiasi rublio kursas, todėl mūsų sūriai Rusijos rinkoje tai pinga, tai brangsta, tačiau ne itin pastebimai. Užtat stiprus euras mums labai trukdo konkuruojant su Naujosios Zelandijos ar Australijos gamintojais. Bet tai pasijustų nebent tuo atveju, jeigu doleris ilgam nusilptų“, – tvirtino „Rokiškio pieno“ valdybos pirmininkas Dalius Trumpa.
Mėsos perdirbimo bendrovės „Agrovet“ vadovas Aurelijus Gudžiūnas irgi patvirtino, kad su rusais seniai atsiskaitoma eurais, todėl didelių grėsmių nelaukiama.
Banko „DnB Nord“ vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis sako, kad lazda visuomet turi du galus: „Naftą, dujas ir kitas žaliavas mes perkame daugiausia už dolerius. Jei euras stiprėja, mums reikia sumokėti mažiau litų. Tačiau stiprus euras nenaudingas eksportuotojams. Net ir tiems, kurie dirba euro zonoje. Mat jei atsiranda panaši įmonė iš dolerio zonos, esant tokiam kursui jos sąnaudos bus mažesnės, todėl sunkiau su ja konkuruoti“.
Analitikas sako, kad vis dėlto viskas priklauso nuo įmonės eksporto struktūros. Jei bendrovė naudoja daug žaliavų ir jos pinga, tai gali atsverti dėl stipraus euro patiriamus praradimus.
„O kai konkuruoja Lietuvos ir, tarkim, Azijos programuotojai, kurių didžiąją dalį sąnaudų sudaro ne žaliavos, o atlyginimai, – jau kas kita,“ – tvirtina R.Rudzkis.
