Daugiausia valdžia skolinga statybininkams ir kelininkams. Keliams prižiūrėti ir tiesti praėjusiais metais išleista daugiau 1,8 mlrd. litų, tačiau kelininkai dar negavo daugiau kaip 220 mln. litų, antradienį rašo „Lietuvos rytas“.
Lietuvos statybininkų asociacijos nariams vasario pradžioje valstybė buvo skolinga apie 50 mln. litų. Apie 70 mln. litų už praėjusių metų gruodį parduotus medikamentus neatgauna vaistininkai.
Sunerimę verslininkai reikalauja įteisinti įskaitas, kai laiku neatsiskaitanti valdžia mokesčius nurašytų nuo savo skolos. Tai esą sustabdytų įmonių žlugdymą.
Dienraštis rašo, jog kelius tiesianti ir remontuojanti įmonė „Kauno keliai“ iš savivaldybių neatgauna beveik 6 mln. litų. Kai kurios skolos velkasi dar nuo praėjusių metų spalio. Tarp didžiausių skolininkų – Kauno, Klaipėdos, Kėdainių, Marijampolės savivaldybės.
Įmonė „Hidrostatyba“ neatgauna maždaug 9 mln. litų. Didžiausias jos užsakovas – Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), administruojanti Europos Sąjungos paramą aplinkosaugai.
Statybininkų asociacijos duomenimis, vien APVA asociacijos nariams delsia sumokėti 28 mln. litų.
Informacinių technologijų bendrovei ERP įvairios valstybės įstaigos už suteiktas paslaugas skolingos daugiau kaip milijoną litų.
Ūkio ministras Dainius Kreivys praėjusią savaitę dar kartą užtikrino, jog valstybė nėra skolinga verslui, skolų turi tik savivaldybės.
