-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2019 09 27 /2019 10 01

Valstybės hektare Vilniuje šeimininkaujantys verslininkai drebina gyventojų langus, bet institucijos padėti negali

Vilniuje, Laisvės prospekte, iškilusio namo naujakuriai kiekvieną rytą prabunda be žadintuvo – prie pat langų kuriama statybinė technika, vežamas gruntas. Valstybės žemėje net sklypas nesuformuotas, tačiau išasfaltuotą komercinę aikštelę juosia tvora, pastatytas namukas sargui. Vilniaus savivaldybė vadina žemės grobėjais, Nacionalinė žemės tarnyba mini galimus pažeidimus, tačiau nei viena gyventojams padėti negali. Verslininkai neslepia čia šeimininkaujantys nuo 1993 metų ir savo kaltės nemato.
Automobilių stovėjimo aikštelė
Aikštelės akimirka / Arno Strumilos / 15min nuotr.

Atnaujinta: po publikacijos paskelbimo aikštelės valdytojai atsiuntė papildomą komentarą – jį pateikiame publikacijos pabaigoje.

Justiniškių daugiabučio naujakurių papasakota istorija apie miesto viduryje užimtą valstybinės žemės hektarą pradžioje pasirodė sunkiai įtikima, tad 15min apsilankė vietoje.

Stovėjimo aikštelėje pūpso krūvos skaldos, žvyro, po gyventojų langais stovi statybinė technika – traktoriai, sunkvežimiai, net keleiviniai autobusai. Teritoriją sumūrytame namelyje prižiūri sargas.

Ten ir randame tik rusiškai kalbančią moterį, kuri pasiūlė kreiptis į aikštelės šeimininkus, ir toliau žiūrėjo serialą per seną kineskopinį televizorių. Aikštelėje dar radome saugomas baidares, šalia kurių ilsėjosi katinas.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Stovėjimo aikštelė
Arno Strumilos / 15min nuotr./Stovėjimo aikštelė

Visa aikštelės teritorija – valstybei priklausanti žemė, kurioje netgi sklypas nesuformuotas. Registrų centre nėra jokių įrašų, kad teritorija galėtų būti nuomojama. Ploto skaičiuoklės internete rodo, kad tvora juosia maždaug hektarą žemės.

Tačiau vietiniams gyventojams ne popieriai rūpi – jie skundžiasi negalintys netgi lango praverti. Kiekvieną ankstų rytą sunkiasvorė technika užkuriama ir apšildoma, keliamas didelis triukšmas, dėl išmetamų dūmų, sako, sunku net kvėpuoti. O ir vaikų negalima leisti į kiemą vaikščioti – tvora išklypus, technika pavojinga.

Aikštelės savininkai reklamuoja paslaugas internete – 50 eurų, ir statyk mėnesiui čia savo autobusą, sunkvežimį ar konteinerį, 35 eurus atsieis lengvojo automobilio pasaugojimas. Aikštelėje transporto priemonių stovi daug daugiau, nei atspindėtų bendrovės oficialios pajamos.

Gyventojus stebina institucijų bejėgiškumas – sako, kad gali būti pažeidimų, tačiau nei aiškių atsakymų, nei veiksmų vilniečiai nesulaukia: NŽT ir savivaldybė siuntinėja raštus ir baksnoja viena į kitą.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Stovėjimo aikštelė
Arno Strumilos / 15min nuotr./Stovėjimo aikštelė

Gyventojai piktinasi triukšmu ir tarša

Pirmasis 15min pasiskundė stovėjimo aikštelės kaimynystėje gyvenantis Justinas.

„Privatūs asmenys galimai neteisėtai užvaldė beveik hektarą valstybinės žemės, esančios Vilniaus mieste, ir tame sklype vykdo komercinę veiklą – siūlo saugomos transporto stovėjimo aikštelės paslaugas sunkiajam transportui bei lengviesiems automobiliams bei dėl neaiškių priežasčių su ekskavatoriais tame sklype kasa ir išveža gruntą“, – parašė Justinas.

Jis piktinosi, kad aikštelė prasideda vos už 2 metrų nuo balkono krašto, iškart už tvoros stovi sunkiasvorė statybinė technika.

„Man, kaip ir visiems mano pažįstamiems kaimynams, kliudo aikštelėje pastatyto transporto garsas ir išmetamos dujos. Pavyzdžiui, dažnai užvedami ir bent pusvalandį, o kartais valandą ir daugiau laikomi užvesti autobusai, kol apšyla jų varikliai. Tai yra daroma ir ankstyvais paryčiais, ir vėlyvą naktį. Gaudesys tikrai labai kliudo visiems, ypač jei laikome pradarytus langus“, – sako Justinas.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Stovėjimo aikštelė
Arno Strumilos / 15min nuotr./Stovėjimo aikštelė

Vyras teigė, kad gyvena aštuntame aukšte, „tai dar ne pats baisiausias variantas“.

„Be tie, kurie gyvena nuo pirmo iki ketvirto aukšto, na, galite tik įsivaizduoti, jei vasarą langai atidaryti, ir ten užgaudžia koks variklis. Ir ne šiaip užgaudžia, bet dar gazuojamas. Tai tikrai tas garsas visą namą pažadina“, – kalbėjo vyras.

Pakalbinti kiti daugiabučio gyventojai vardija panašius skundus.

„Didžiausia bėda ta, kad mes gyvename antrame aukšte ir matėt, koks yra tarpas nuo tos aikštelės. O dar ji yra nelegali. Tarpas ten dviejų metrų, gal dar mažesnis. 6-7 val. ryto, kai užkuria sunkųjį transportą ir tuos autobusus, jie pusvalandį laiko juos užkurtus, kol išvažiuoja. Tai net lango negali atsidaryti, šviežio oro įsileisti, nes iš karto tas dujų kvapas yra ir, aišku, triukšmas didžiulis. Pagal visus standartus, negali taip arti namo būti“, – kalbėjo gyventojas Juozas.

Kitas gyventojas Saulius sakė, kad name gyvena pusmetį.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Stovėjimo aikštelė
Arno Strumilos / 15min nuotr./Stovėjimo aikštelė

„Nusipirkome čia butą, ir buvo pasakyta, kad greitu metu tą aikštelę iškels, nes eis Šiaurinė gatvė. Žiemą, sakykim, gal ne taip aktualu, nes langai uždaryti ir tie visi automobiliai, ir sunkioji technika, kuri 2-3 metrai nuo langų stovi, girdisi burzgimas, bet kvapo nėra. Vasarą, kai langai atidaryti, nuo 6-7 val. ryto įsijungia automobilis ir stovi, pusę valandos, 15 minučių, kartais labai greitai išvažiuoja. Garsas ir kvapas jaučiasi stipriai namie, visi pabundam praktiškai nuo 7 val. ryto“, – sako Saulius.

Jis teigia, kad namo bendruomenė bandė kalbėtis su aikštelės šeimininkais, tačiau nesėkmingai.

„Kaimynai nuėjo pasikalbėti su tuo žmogumi, kuris turi tą aikštelę, sako, būkit geras, gal perstatykit tuos automobilius, bent jau sunkiąją techniką į kitą pusę, ir sugyvenkim, kol bus nutiestas tas kelias. Bet atsisakė taip padaryti. Dabar ten ir prekyba kažkokia vyksta, atvažiuoja, išvažiuoja žmonės“, – skundėsi namo gyventojas.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Aikštelės akimirka
Arno Strumilos / 15min nuotr./Aikštelės akimirka

Savivaldybė vadina valstybinės žemės užgrobėjais

Vilniaus miesto savivaldybė paaiškino, kad jokia nuomos sutartis su esamais aikštelės valdytojais negalioja.

„Vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, kurios šiuo metu nebegalioja, minimai aikštelei eksploatuoti buvo suformuotas ir skirtas valstybinės žemės sklypas. Šiuo sklypu buvo leista naudotis terminuotai, sudarant trumpalaikę (iki 3 metų) valstybinės žemės nuomos sutartį. Sklype nebuvo suteikta teisė statyti ilgalaikius Nekilnojamojo turto registre registruotinus statinius“, – teigiama atsiųstame komentare.

Pasibaigus sutarčiai aikštelę eksploatuojantys subjektai privalėjo nutraukti savo veiklą ir atlaisvinti valstybinę žemę.

„Vilniaus miesto savivaldybė dar prieš pradėdama rengti Šiaurinės gatvės detalųjį planą ėmėsi veiksmų ir kreipėsi į buvusią Vilniaus apskrities viršininko administraciją su prašymu išformuoti valstybinės žemės sklypą, kurio nuomos sutartis jau buvo pasibaigusi, ir jį išregistruoti. Šie veiksmai ir buvo atlikti, tačiau savivaldybė neturi įgaliojimų įpareigoti valstybinės žemės užgrobėjus atlaisvinti savavališkai naudojamą žemę. Tai yra NŽT kompetencija“, – 15min rašo savivaldybė.

Savivaldybė patvirtino, kad ne kartą kreipėsi į Prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, nes NŽT nesiima veiksmų atlaisvinti savavališkai užimtą ir naudojamą valstybinę žemę.

Savininkas: aikštelė pastatyta 1993 metais

Aikštelę valdančios įmonės UAB „Litmilman“ savininkas Gerontijus Milorava atkerta, kad namas ir gyventojai čia atsirado gerokai vėliau, nei jo aikštelė.

„Tas konfliktas įvyko, bet tie gyventojai puikiai žinojo, kad ten veikia aikštelė, ir vis tiek nusipirko butus. Dabar jie skundžiasi visur, kur tik įmanoma. Atvažiuoja ir tikrina iš savivaldybės, jau porą kartų buvo – iš žemėtvarkos, seniūnijos, iš visur, kur tik galima. Ir jiems nepatinka, kad ten triukšmas. Na, bet ten juk aikštelė, tai ir triukšmas. Jei žmogus išvažiuoja su transportu, aišku, kad jam reikia užvesti automobilį ir važiuoti“, – 15min kalba G.Milorava.

Savo kaltės jis neįžvelgia.

„Aikštelė pastatyta dar 1993 metais. Beveik 30 metų atgal. O tie butai atsirado prieš metus. Gyventojai puikiai žinojo. Žemė ten valstybinė, mes nuomojam ją“, – tikina G.Milorava.

Todėl jis meta kaltinimus statytojams.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Aikštelės akimirka
Arno Strumilos / 15min nuotr./Aikštelės akimirka

„Kai statė juos, namai pateko į valstybinę žemę ir vis tiek gavo leidimą, aktą iš Statybų inspekcijos, kad naudoti tinkama. Dabar bus teismas kitą savaitę, ir mes norime išvis išmesti juos iš ten. Neteisėtai visa tai padarė“, – kalba G.Milorava ir patikslina, kad ginčas vyksta su statybų bendrove.

Verslininkas įsitikinęs, kad namo statytojai įkalbinėja gyventojus rašyti skundus.

„Jie pažadėjo, kad tos aikštelės nebus, žmonės patikėjo, nupirko butus, o faktiškai – apgavo. Iš savivaldybės buvo statytojams atsakymas, kad jokių trūkumų nėra. Ten eis Šiaurinė gatvė, ir kada ji eis, 2021 metais, man atrodo, ta aikštelė bus panaikinta. Reikia tiesiog palaukti ir viskas“, – sako G.Milorava.

Tiesa, pati „Litmilman“ bendrovė yra įregistruota tik 2010 metais.

Registrų centro nuotr./Stovėjimo aikštelė stovi valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuotas sklypas
Registrų centro nuotr./Stovėjimo aikštelė stovi valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuotas sklypas

Ši bendrovė pernai gavo 19,1 tūkst. eurų pajamų. Tokioms pajamoms gauti pakaktų 45 lengvųjų automobilių, aikštelėje laikomų visus metus už 35 Eur/mėn. įkainį.

Iš palydovų darytose nuotraukose galima suskaičiuoti, kad aikštelėje statomų transporto priemonių skaičius įvairiais laikotarpiais būna ir kelis kartus didesnis, didelė dalis jų – sunkiasvoris transportas, kuriam taikomas 55 Eur/mėn. įkainis. Gyventojai sako, kad „aikštelė niekada neištuštėja“.

UAB „Litmilman“ internetinė svetainė/Stovėjimo aikštelės kainos
UAB „Litmilman“ internetinė svetainė/Stovėjimo aikštelės kainos

Įmonės pelnas pernai sudarė 11 tūkst. eurų, nurodoma Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje.

Institucijos – be ryžto

Justiniškėse esančio namo gyventojai kilo į kovą su aikštele teisinėmis priemonėmis, tačiau nesėkmingai. Jie pasidalijo institucijoms siųstais skundais ir gautais atsakymais.

„Savivaldybė sako, kad niekuo negali padėti, nes sklypas priklauso valstybei. Tačiau labai abejotina, kad savivaldybė yra tokia bejėgė, nes ji pati viešai skelbia, jog toje vietoje ketina tiesti naująją Šiaurinę gatvę, kurią vadina savo prioritetiniu projektu. Todėl pasirūpinti aikštelės iškraustymu kažkaip vis dėlto privalės. Net jei savivaldybė žemės ir neketintų perimti, ji galėtų bent perimti aikštelės statinius (tvorą, būdelę) kaip bešeimininkį turtą, ir pasirūpinti jų nugriovimu. Tačiau ji šituo nesivargina“, – piktinasi namo gyventojas Justinas.

„Google Maps“ nuotr./Aikštelės nuotrauka iš palydovo
„Google Maps“ nuotr./Aikštelės nuotrauka iš palydovo

Jis pateikė gautą savivaldybės tarnautojo laišką, kuriame rašoma, kad „dėl šios aikštelės savivaldybė yra pati siuntusi daug raštų, kadangi jos situacija yra kiek neįprasta.“

Arno Strumilos / 15min nuotr./Aikštelės akimirka
Arno Strumilos / 15min nuotr./Aikštelės akimirka

„Nors tai yra miesto teritorija, tačiau šioje vietoje sklypas nesuformuotas ir nepriklauso savivaldybei, tad yra valstybinė žemė. Valstybinės žemės naudojimo kontrolę vykdo NŽT, į kurią kreipėmės su prašymu nagrinėti situaciją ir vykdyti kontrolę. Deja, kaip matome, iki šiol situacija neišsisprendė, o šiai institucijai pavesti savivaldybės vardu operatyviau spręsti klausimą neturime galimybių“, – rašo Vilniaus miesto savivaldybės tarnautojas.

Anot jo, pati savivaldybė „ilgiausius mėnesius negauna sutikimų iš šios tarnybos elementarioms vaikų žaidimo aikštelėms ar šunų vedžiojimo aikštelėms įrengti. O „privatų subjektą atlaisvinti valstybinę žemę pati Vilniaus miesto savivaldybė nėra įgaliota teisės aktais“.

„Mano žiniomis, dėl šios aikštelės savivaldybė teikė medžiagą net prokuratūrai, kuri sprendė dėl viešojo intereso gynimo. Tiesa, neturiu informacijos, kokį sprendimą priėmė prokuratūra, galimai klausimas dar nagrinėjimo stadijoje“, – rašo tarnautojas.

Namo gyventojai dalinasi ir bendravimo su NŽT įspūdžiais.

„NŽT Vilniaus skyrius, kuriam priklausytų pasirūpinti, jog valstybinė žemė nebūtų neteisėtai užvaldoma, dėl neaiškių motyvų, atrodytų, visomis išgalėmis šio klausimo bando nusikratyti. Kai į juos kreipiausi, jų reakcija buvo priimti tai kaip skundą dėl triukšmo, už ką būtų atsakinga savivaldybė“, – rašo Justinas.

Jis patikina, kad neoficialiai bendraudamas su NŽT atstovais supratęs, „kad praktiškai dauguma tokio pobūdžio aikštelių Vilniuje veikia tokiomis sąlygomis“.

„Šis atvejis išskirtinis tik tuo, kad mes namą turime visiškai po pat langais, ir atsirado žmonių, kuriems trukdo. Bet gavau neformalų paaiškinimą, kad ši problema yra paplitusi“, – sako Justinas.

NŽT nustatė pažeidimų požymių

Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) atstovas spaudai Audrius Gelžinis patikina, kad NŽT neišduoda leidimų verstis komercine veikla ir su aikštelės valdytojais neturi jokių sutarčių.

Į klausimą, koks yra pagrindas panaudoti žemę, kurioje nesuformuoti sklypai, NŽT atsakė: „Nereglamentuota“.

„Administracinių nusižengimų kodekse numatyta atsakomybė už savavališką žemės užėmimą ir vandens telkinių naudojimą – bauda nuo 300 iki 1200 Eur“, – galimas sankcijas įvardijo NŽT.

NŽT patikina, kad ne kartą Vilniaus miesto skyrius atliko „aikštelės faktinių duomenų patikrinimą vietoje“. Pernai valstybinėje žemėje esančioje asfaltuotoje transporto priemonių stovėjimo aikštelėje patikrinimo metu buvo transporto priemonės ir metaliniai konteineriai bei mūriniai garažai, o transporto priemonių stovėjimo aikštelė aptverta tvora.

„Minėtame patikrinimo akte nurodyta, kad nustatyti žemės naudojimo tvarkos pažeidimų požymiai, už kuriuos atsakomybė numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnyje“, – teigiama A.Gelžinis.

Tačiau panašu, kad vis tik kažkoks pagrindas atsirasti aikštelei buvo. Justiniškių seniūnija pernai NŽT pateikė informaciją, kad valstybinės žemės naudotoja yra UAB „Litmilman“, taip pat nurodė minėtos įmonės rekvizitus bei direktorę ir kartu pateikė turimas dokumentų kopijas, susijusias su sprendimais leisti naudoti valstybinę žemę – 1991 m. – 1996 m. Vilniaus miesto valdybos potvarkių ir sprendimų kopijas.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Aikštelės akimirka
Arno Strumilos / 15min nuotr./Aikštelės akimirka

NŽT nesiėmė nieko daryti: „savivaldybėms yra priskirtas triukšmo prevencijos ir triukšmo valstybinio valdymo įgyvendinimas bei sanitarijos ir higienos taisyklių tvirtinimas ir jų laikymosi kontrolės organizavimas, švaros ir tvarkos viešose vietose užtikrinimas įstatymu nustatyta tvarka yra savarankiškosios savivaldybės funkcijos, gyventojų skundas buvo persiųstas Vilniaus miesto savivaldybei“.

„Savivaldybė gali inicijuoti minėto turto perėmimą Savivaldybės nuosavybėn bei atitinkamai spręsti klausimą dėl aikštelės iškėlimo“, – teigia A.Gelžinis, prieš tai išvardijęs tai reglamentuojančius teisės aktus.

Po pakartotinių skundų, NŽT gyventojams šiemet rugsėjį atsakė, kad yra atliekamas administracinio nusižengimo tyrimas.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Aikštelės akimirka
Arno Strumilos / 15min nuotr./Aikštelės akimirka

„Jeigu atlikus minėtų dokumentų ir informacijos vertinimą bus nustatyta, kad šiuo metu valstybinėje žemėje vykdoma veikla neturint tam reikalingų dokumentų, Vilniaus miesto skyrius pagal kompetenciją spręs klausimą dėl priemonių visumos taikymo, siekiant atlaisvinti valstybinę žemę“, – teigiama gyventojui išsiųstame NŽT atsakyme.

Toks atsakymas namo gyventojus piktina.

„Neaišku, kodėl toks „tyrimas“, kuriam iš principo pakaktų elementariai pasikelti dokumentus ir pažiūrėti, ar kam nors ta žemė buvo išnuomota arba perduota naudoti neatlygintinai, yra marinuojamas jau virš metų. Šiuo metu esu paprašęs mane įtraukti į tą tyrimą nukentėjusiuoju“, – sako kaimynystėje gyvenantis Justinas.

„Litmilman“: sklypą nuomojame teisėtai,

Po publikacijos bendrovė „Litmilman“ pateikė papildomą komentarą, kuriame patikina, kad žemės sklypu naudojasi teisėtai. Pateikiame visą komentarą:

„Mes esame šokiruoti straipsnio pavadinimu ir nuostata, kad mes esame valstybinės žemes užgrobėjai. Mūsų įmonė (ankščiau pavadinimas buvo kitas) teisėtai nuomoja žemės sklypą iš Vilniaus miesto savivaldybės, bei turi sudarytas ir tęstines nuomos sutartis ir leidimą statyti šiame sklype. Turint leidimą, mes įvykdėme reikalavimus susijusius su aikštelės priėmimu eksploatacijai, tarp kurių: teritorijos asfaltavimas, aptvėrimas, elektros stulpų įranga, požeminių komunikacijų įranga, kurią nedaugelis veikiančių mieste aikštelių turi įsirengę ir taip toliau. Visą tai atlikome nuosavomis lėšomis. Buvome raginami padėti Justiniškių ir Pašilaičių mikrorajonų gyventojams, kurie neturėjo galimybės statyti savo transporto priemonių prie namų. Po visų darbų atlikimo gavome leidimą aikštelės eksploatacijai, ką mes ir darėme.

Prasidėjus naujojo objekto statyboms, tik aikštelės dėka buvo pastatyti komplekso pastatai, nes ankstesniam statytojui buvo reikalingas atskiras kelias, kuris jam buvo per brangus, todėl visos statybinės medžiagos buvo tiekiamos iš aikštelės pusės.

Konfliktas kuris tęsiasi jau kurį laiką, susijęs su tuo, kad esamas statytojas, kuris yra teisių perėmėjas iš bankrutavusios UAB „Sostinės Būstai“, turi grąžinti butą. Yra Vilniaus miesto apygardos teismo nutartis, kurioje apie tai kalbama. Dabartinis statytojas, kuris tęsia objekto statybas, iki šiol neturi nuosavo statybas leidžiančio dokumento, o naudojasi tuo, kuris buvo išduotas 2007 metais UAB „Sostinės Būstai“. Šis faktas įrodo, kad dabartinis statytojas yra UAB „Sostinės Būstai“ teisių perėmėjas ir turi vykdyti įsipareigojimus. Dėl šio klausimo mes pirmieji pasiūlėme geranoriškai susitarti su naujuoju objekto statytoju, tačiau tos įmonės atstovė pokalbio metu atsisakė vykdyti įsipareigojimus.

Antras konflikto aspektas yra tas, kad dalis pastatų yra ant mūsų įrengtos asfalto dangos. Yra tai įrodantys dokumentai. Apie tai naujųjų pastatų gyventojų niekas neinformavo.

Kalbant apie gyventojų skundus, kaip jau buvo minėta, aikštelė buvo įrengta žymiai anksčiau, negu šalia atsirado naujakuriai. Tai tas pats, kas įsigyti butą prie esančio magistralinio kelio ir skųstis, kad ten važinėja automobiliai ir labai triukšminga ir „užgazuota“. Anksčiau ar vėliau toks kelias prie pat gyventojų langų atsiras. Kas dėl triukšmo, tai mes turime savivaldybės išduotą dokumentą, kuriame yra nurodyta, kad triukšmo reikalavimų mes nepažeidžiame.

Netiesa straipsnyje yra tai, kad į mus buvo kreiptasi susitarimui. Niekas į mus nesikreipė, nors, pabrėžtina, mes esame visada atviri deryboms ir susitarimui. Vietoj to, jau daugiau nei metus mums neduoda ramiai dirbti, nuolatos rašinėjami skundai į įvairias institucijas, vieni patikrinimai baigiasi, prasideda nauji.

Pareiškiame: mes nesame valstybinės žemės užgrobėjais, kaip tai nurodyta straipsnyje. Nesame gavę nei vieno dokumento draudžiančio mums vykdyti savo veiklą nuomojamame žemės sklype. Atvirkščiai, turime dokumentą kur savivaldybė teigia, jog šiame sklype nėra neteisėtai veikiančios automobilių stovėjimo aikštelės. Apie tai statytojui yra žinoma. Mūsų įmonės interesus žeidžia tokie pareiškimai.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
„TOPsport A lygos tribūna“: „Panevėžio“ krizė, karštosios kėdės ir prezidentas svečiuose
Užsisakykite 15min naujienlaiškius