Valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė, kalbėdama apie jo rezultatus, sakė: „nors mūsų šalyje gyventojai turtą ir pajamas deklaruoja jau penkiolika metų, deklaravimo tikslai teisės aktuose iki šiol neapibrėžti.
Esamas deklaravimas neužkerta kelio neteisėtam praturtėjimui ir interesų konfliktui, nedidina viešojo administravimo skaidrumo ir visuomenės pasitikėjimo viešuoju sektoriumi. Deklaracijos neatspindi ir deklaruojančių asmenų turto bei pajamų pokyčių.”
Audito ataskaitoje teigiama, kad deklaravimo kontrolę apsunkina tai, jog nežinomas tikslus turtą privalančių deklaruoti asmenų skaičius. Teisės aktai neįpareigoja visų institucijų, kurių darbuotojai privalo deklaruoti turtą, teikti tokius sąrašus Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Valstybės kontrolė nustatė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija neturi galimybės patikrinti visų turto deklaracijų duomenų pagrįstumo. Esant tokiai situacijai, deklaracijose nurodomi duomenys negali būti naudojami kaip asmens turimo turto ir gautų pajamų įrodymas, priimant sprendimus dėl valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti, dėl piniginės socialinės paramos ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Vadovaujantis nepatikrintais turto deklaracijų duomenimis valstybės parama gali būti suteikta asmenims, kurie neturi į ją teisės. Taip pat nustatyta, kad tokie nepatikrinti duomenys teikiami ir kitoms institucijoms.
Gyventojas gali pasirinkti, kaip pateikti deklaraciją -- užpildytą popieriuje ar elektroniniu būdu. Audito metu nustatyta, kad esama popierinių deklaracijų administravimo tvarka neužtikrina, kad deklaracijose pateikti duomenys būtų saugūs, kad jais negalėtų pasinaudoti kiti asmenys. Apskričių valstybinėse mokesčių inspekcijose paštu atsiųstos ar tiesiogiai gyventojo įteiktos popierinės deklaracijos neregistruojamos, deklaraciją teikiantis asmuo ne visada identifikuojamas, o nustatyti deklaraciją paštu atsiuntusio asmens tapatybę nėra galimybės. Taigi duomenų apsauga apskričių valstybinėse mokesčių inspekcijose yra nepakankama.
Be to, popierinėms deklaracijoms administruoti reikia didelių papildomų sąnaudų. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2011 m. vienos popierinės deklaracijos apdorojimas kainavo 5,3 Lt, o elektroninės -- 1,9 Lt. Dėl to 2011 m. Valstybinė mokesčių inspekcija, apdorodama popierines turto, pajamų deklaracijas ir prašymus pervesti dalį sumokėto gyventojų pajamų mokesčio paramos gavėjams, papildomai patyrė apie 1,9 mln. išlaidų.
Valstybės kontrolė rekomendavo Vyriausybei nustatyti gyventojų turto ir pajamų deklaravimui keliamus tikslus ir peržiūrėti esamą sistemą įvertinant jos galimybes tuos tikslus pasiekti. Taip pat rekomenduota įvertinti turto deklaracijų duomenų naudojimo tikslingumą, gyventojams kreipiantis dėl valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti, dėl piniginės socialinės paramos. Valstybinei mokesčių inspekcijai rekomenduota panaikinti galimybę paštu siųsti prašymus dėl dalies sumokėto gyventojų pajamų mokesčio pervedimo paramos gavėjams bei patvirtinti priemones, kurios užtikrintų popierinių deklaracijų duomenų apsaugą.
Lietuvos gyventojai pajamas deklaruoja nuo 1991 m., turtą – nuo 1996 m. 2011 m. pabaigoje turėtą turtą deklaravo 99 tūkst., o pajamas – 810 tūkst. gyventojų.
Papildyta 10.41 val.
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) sako teigiamai vertinanti Valstybės kontrolės išvadas bei rekomendacijas dėl gyventojų pajamų ir turto deklaracijų.
Pranešime spaudai VMI rašo, kad sutinka, jog elektroninis deklaracijų pateikimas yra pigesnis tiek pačiam mokesčių mokėtojui, tiek valstybei, užtikrina duomenų saugumą ir yra operatyvesnis. Būtent dėl to VMI nuo 2006 metų vykdo komunikacines kampanijas, taiko skatinamąsias priemones, kad kuo didesnis gyventojų skaičius deklaracijas teiktų elektroniniu būdu. Pažymėtina, kad šiai dienai 92 proc. gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas teikia naudodamiesi VMI Elektroninio deklaravimo sistema.
Visgi, VMI pažymi, kai kurios mokesčių mokėtojų grupės diskusijose su mokesčių specialistais ne kartą yra išsakiusios pageidavimų deklaracijas teikti jiems įprastu – popieriniu būdu, be to, tokia galimybė yra numatyta ir Mokesčių administravimo įstatyme, todėl mokesčių mokėtojas gali pasirinkti jam patogų būdą pateikti deklaraciją.
Atsakydama į pastebėjimą dėl duomenų saugumo neužtikinimo, VMI akcentuoja, kad institucijoje yra patvirtintos deklaracijų priėmimo, apdorojimo, saugojimo procedūros. Jei procedūrų nesilaikoma dėl žmogiškojo faktoriaus, gali būti taikomos drausminės nuobaudos ir t.t. Tuo pačiu pažymėtina, kad nebuvo nei vieno atvejo, kad iš VMI „nutekėtų“ žmogaus asmeniniai duomenys. Vis dėl to, atsižvelgdama į Valstybės kontrolės rekomendacijas, VMI sugriežtins deklaracijų priėmimo procedūras.
Savo išvadose Valstybės kontrolė pastebi, kad turto deklaracijose gali būti nurodoma skirtinga turto vertė – pildant deklaracijas galima nurodyti vertę įsigijimo metu arba rinkos vertę. Tai padaryta tam, kad žmogui kiekvienais metais nereikėtų iš naujo pervertinti turto ir nebūtų užkrauta papildoma administracinė našta. Tuo pačiu pažymėtina, kad turto ir pajamų deklaracijose pateikiami duomenys yra tik keli iš daugelio kriterijų, pagal kuriuos Mokesčių inspekcija pasirenka rizikingiausius mokesčių mokėtojus tikrinti. Kitaip tariant VMI, nustatydama galimus neteisėto praturtėjimo požymius, remiasi ne deklaracijų turiniu, o atlieka tyrimus, remiasi kur kas platesne informacija, savo ir kitų institucijų duomenų bazių duomenimis, stebėsena ir pan.
