Į šių pramoninių teritorijų vystymą valstybė investavo 160 mln. Lt.
„Tokių pramoninių teritorijų vystymas neturėtų būti suprantamas kaip pagrindinis veiksnys skatinantis investicijas. Jų sėkmė priklauso ir nuo to, kaip ir kiek jos integruotos į vietos ekonomiką. Naujų laisvųjų ekonominių zonų steigimas, skatinant investicijų atėjimą papildomomis mokestinėmis lengvatomis tik į konkrečias teritorijas neturint ilgalaikės investicijų pritraukimo strategijos, gali neduoti efektyvaus rezultato“, – pristatydama audito išvadas sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.
Laisvųjų ekonominių zonų ir pramoninių parkų vystymo valstybinio audito ataskaita – Valstybės kontrolės internetiniame tinklalapyje.
Valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės filmuotas komentaras apie audito rezultatus:
Papildyta 17:37.
Ūkio ministerija, komentuodama Valstybės kontrolės audito išvadas, teigia, kad LEZ yra vertinama kaip viena efektyviausių būdų investuotojams pritraukti.
„Šiuo metu realiai Lietuvoje veikia du LEZ – Kaune ir Klaipėdoje. Į Klaipėdoje ir Kaune veikiančius LEZ yra pritraukta 32 investuotojai, sukurta daugiau nei 1600 darbo vietų. Pagal atliktą Klaipėdos LEZ ekonominio naudingumo vertinimą valstybės investicijos atsiperka ne mažiau 20 kartų. 81 proc. Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės valdomos žemės yra išnuomota investuotojams. 2010 metais „Financial Times“ leidžiamas žurnalas „FDI Magazine“ Klaipėdos LEZ įvertino kaip vieną iš 5 efektyviausiai pagal infrastruktūrą ir verslo aplinką veikiančių LEZ pasaulyje“ – rašoma pranešime spaudai.
2011 metais Ūkio ministerija 5 pramoniniuose parkuose Naujoje Akmenėje, Kėdainiuose, Marijampolėje, Šiauliuose ir Panevėžyje inicijavo LEZ steigimą. Tam pritarė ir vietos savivaldybės.
„Prieš steigiant naujas LEZ atlikta sąnaudų ir naudos analizė, kuri parodė, kad steigti LEZ naudinga, nes tai padės sukurti naujas darbo vietas, pritraukti investicijų ir kt. Tačiau šiuo metu vertinti naujųjų LEZ veiklos efektyvumą dar anksti, nes neatrinkti LEZ operatoriai, kurie turėtų užtikrinti zonos veiklą“, – tvirtina ministerija, pridurdama, kad naujuosiuose LEZ Marijampolėje, Šiauliuose ir Naujoje Akmenėje dar net nėra pradėti infrastruktūros įrengimo darbai, Kėdainiuose infrastruktūros įrengimo darbai jau baigti, o Panevėžyje šie darbai bus pradėti kitąmet.
Anot pranešimo spaudai, esamų LEZ veiklos efektyvumą, ypač Kaune, ribojo ilgus metus neišspręstas privačios žemės išpirkimas. Prieš tai buvusios vyriausybės nesiėmė spręsti žemės išpirkimo klausimų. Penkioliktoji Vyriausybė Kauno LEZ žemės išpirkimui skyrė 5 mln. litų, siekdama išpirkti 53 ha privačios teritorijos, kuri bus skirta investuotojams.
Valstybės kontrolė konstatavo, kad teisės aktų nuostatos LEZ veiklą reguliuoja nepakankamai. Ūkio ministerija, įvertinusi Valstybės kontrolės atliktą Laisvųjų ekonominių zonų ir pramoninių parkų vystymo auditą, atkreipia dėmesį, kad Ūkio ministerija vykdo laisvųjų ekonominių zonų priežiūrą pagal šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatas.
ŪM akcentuoja, kad LEZ valdymo bendrovės yra privatūs asmenys, o privataus juridinio asmens valdymo institucijų sprendimai nėra vieši dokumentai. Juose yra tiek komercinių paslapčių, tiek asmens duomenų saugomų įstatymo. Todėl Ūkio ministerija šiais dokumentais nedisponuoja, o taip pat neturi teisės ir pagrindo pateikti kai kurių su LEZ veikla susijusių dokumentų. Todėl ši aplinkybė neturėtų būti vertinama, kaip netinkama LEZ priežiūra.
Kauno ir Klaipėdos LEZ veiklą vykdo pagal 1996 m. sudarytas sutartis, kuriose nenustatyti veiklos vertinimo rodikliai, jų dydžiai, atsakomybė ir kt. Tuo tarpu naujų LEZ veiklą reguliuojančiuose teisės aktuose nustatyta, kad su naujų LEZ valdymo bendrovėmis bus sudaromos sutartys, kuriose aiškiai bus numatyti veiklos rodikliai (investicijos, darbo vietų skaičius ir kt.), tai pat atsakomybė už nustatytų veiklos rodiklių neįgyvendinimą.
Atsižvelgdama į Valstybės kontrolės rekomendacijas, Ūkio ministerija rengia rekomendacijų įgyvendinimo priemonių planą, kurį iki 2012 m. gruodžio 1 d. numato pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
