Antradienį pristatytoje ataskaitoje pažymima, kad Lietuvos pozicija, palyginti su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis, fiskaliniu ir makroekonominiu požiūriu šiuo metu yra palanki, tačiau ji neišsilaikys ilgai, jeigu nebus struktūrinių pertvarkų.
Skaičiavimai rodo, kad nekintant teisės aplinkai, iki 2036 metų su amžiumi susijusios išlaidos – pensijoms, sveikatos apsaugai, ilgalaikei sveikatos priežiūrai ir švietimui – išaugs 2 punktais. Valdžios sektoriaus skola, praėjusių metų pabaigoje sudariusi 42,8 proc. BVP, nuo 2016 metų mažės ir 2023-aisiais bus 34,3 proc. BVP, tačiau nuo 2024 metų dėl išlaidų, susijusių su amžiumi, ir vadinamojo sniego gniūžtės efekto, ji vėl ims sparčiai didėti.
Pavyzdžiui, per dešimtmetį skola išaugs apie 20 punktų ir 2036 metais sieks 54,2 proc. BVP. Valstybės kontrolės teigimu, jei visi valstybės įsipareigojimai bus finansuojami, tai bus labai sunku užtikrinti, kad skola dar keliasdešimt metų atitiktų tvarumo kriterijų ir neviršytų 60 proc. BVP.
Anot valstybės kontrolierių, skolos lygis mažėtų, jeigu būtų griežtai laikomasi fiskalinės drausmės, tačiau tokiu atveju didesnė visuomenės dalis gali atsidurti žemiau skurdo ribos. Mokesčių didinimo rizika taip pat yra maža tik valdžios sektoriaus skolos augimo sąskaita. Vienu metu užtikrinti tvarų skolos lygį, mažus mokesčių didinimo ir skurdo rizikos rodiklius neįmanoma, tad, atsižvelgiant į tendencijas, svarbu priimti sprendimus ir laiku spręsti problemas.
