Sekite 15min Google
„Matome iš auditų, kad reikėtų 5,44 proc. tiems gynybos planams, kurie yra užsibrėžti, ir pajėgumų išvystymo planams, kokie yra užbrėžti“, – penktadienį „Lietuvos ryto“ televizijai sakė ji.
Kaip rašė BNS, Vyriausybė kitąmet krašto apsaugai planuoja skirti 5 proc. BVP arba 4,8 mlrd. eurų.
Pasak valstybės kontrolierės, auditų duomenys rodo tiesioginę sąsają tarp finansavimo ir kritinių gynybos pajėgumų vystymo proceso bei rezultato.
„Šiandien kelia nerimą, ar sumažintas BVP procentas tikrai garantuos, kad mūsų pajėgumai bus išvystyti laiku taip, kaip įsipareigota ir sąjungininkams, ir visuomenei. Tai tikrai labai rimtas klausimas. Ir bet kokį mažinimą gynybai reikia traktuoti labai rimtai per gynybos tikslų įgyvendinimo prizmę ir per pajėgumų suformavimo prizmę“, – pabrėžė I.Segalovičienė.
Anot jos, jei pasirenkamas mažesnis BVP procentas gynybai, visuomenė turi turėti aiškų bei skaidrų atsakymą: kaip tuomet bus pasiekti visi išsikelti gynybos tikslai iki 2030 metų.
Iki šio termino Lietuva yra užsibrėžusi išvystyti nacionalinę diviziją.
Valstybės kontrolierė anksčiau atkreipė dėmesį, kad pernai planuojant trimetį biudžetą krašto apsaugai 2027 metais žadėta skirti 5,44 proc. BVP. Pasak jos, neskirti 0,44 proc. BVP sudarys beveik 400 mln. eurų.
„Jei ta pati situacija būtų 2028 metais ir 2029 metais, tai jau bus gerokai daugiau nei 1 mlrd. eurų“, – rašė ji socialiniame tinkle „Facebook“.
„Ar ir kokių suplanuotų gynybos pajėgumų ar ginkluotės įsigijimų teks atsisakyti arba juos atidėti vėlesniems metams?“ – klausė I.Segalovičienė.
Anot jos, Valstybės kontrolės atlikti krašto apsaugos sistemos finansų valdymo, viešųjų gynybos įsigijimų auditai taip pat atskleidė, kad didelę reikšmę turi pirkimų administravimo sistema.
„Tikrai daug labai derinimų vykdoma, kurie yra pertekliniai. Vietomis nesudėlioti procesai tinkamai, tai reiškia, kad atsiranda kažkokia laisvė priimti sprendimus, derinimus, beprasmius, galbūt ne visada reikalingus, apsisaugant ar dėl kitų priežasčių. Tikrai pačioje sistemoje yra labai daug kliūčių, kurios yra galbūt visai nieko, kai yra taikos metas, bet kai mums reikia greičio pirkimuose, tikrai yra pertekliniai dalykai“, – tvirtino ji.
Valstybės kontrolierė sakė, kad Krašto apsaugos ministerijai pateiktos rekomendacijos, ką derėtų keisti.
Krašto apsaugos sistemą dėl to yra kritikavęs ir prezidentas Gitanas Nausėda.
Šiemet gynybos biudžetas siekė 5,38 proc. BVP.
Kaip rašė BNS, praėjusių metų pradžioje iš šalies ir krašto apsaugos sistemos vadovybės sudaryta Valstybės gynimo taryba nutarė 2026–2030 metais gynybai skirti 5–6 proc. BVP.
Didelis finansavimas siejamas su tikslais išvystyti kariuomenės diviziją ir pasirengti Vokietijos brigados Lietuvoje priėmimui.
