Operatoriai neslepia – problema opi. Tik padėti negali, penktadienį rašo dienraštis „Verslo žinios".
L. e. Ryšių reguliavimo tarnybos Teisės departamento direktoriaus pareigas Gintarė Lapkauskienė sako, kad SMS siuntimą reklamos ar tiesioginės rinkodaros tinklais reglamentuoja du įstatymai, kurie numato, kad reklama telefonu gali būti teikiama tik sutikus vartotojui.
„Taigi asmenys, siunčiantys reklamines trumpąsias žinutes, neturėdami išankstinio jų gavėjų sutikimo pažeidžia abu šiuos įstatymus", – aiškina ji.
Loteriją organizuojančios įmonės „Žalgirio loto“ generalinis direktorius Šarūnas Dusevičius teigia, kad jo įmonė nieko nepažeidžia, atsisakyti žinučių galima paprastai.
Jis sako, kad žinutės siunčiamos tik tiems vartotojams, kurie yra davę sutikimą – tokiu sutikimu laikomas loterijos bilieto pirkimas siunčiant SMS žinutę.
Š.Dusevičius pabrėžė, kad loterijos organizatorius neprivalo atsiklausti bilietą SMS žinute perkančio žmogaus, ar jis nori gauti šias informacines žinutes, nes „žmogus bilietą perka savo noru, vadinasi, žino loterijos taisykles".
RRT atstovė nesiima spręsti, ar teisinga loterijos bilieto pirkimą trumpąja žinute prilyginti sutikimui gauti informacinius SMS – joks įstatymas aiškiai nereglamentuoja, kokiu būdu turi būti gautas išankstinis vartotojo sutikimas.
Advokatas Andrius Iškauskas minėtas žinutes vadina paprasčiausiu brukalu. Jis mano, kad žaidimo organizatoriai pažeidžia asmens duomenų teisinės apsaugos ir reklamos įstatymus.
„Asmuo žinutę juk siunčia perskaitęs informaciją TV ekrane ir gali būti visai nesusipažinęs su interneto svetainės turiniu, nes norint dalyvauti žaidime to jam nereikia", – sako advokatas.
Įkyrių SMS žinučių išvargintiems žmonėms jis pataria skųstis Valstybinei asmens duomenų inspekcijai ir Nacionalinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai.
„Nepageidautina reklama el.laiškais ir žinutėmis labai išpopuliarėjo įmonėms ėmus labiau taupyti lėšas reklamai. Šios priemonės yra pigesnės nei lauko, radijo, televizijos reklama ar reklama spaudoje bei internete, tad vis daugiau įmonių tuo susigundo", – įsitikinęs A.Iškauskas.
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Informacijos ir technologijų skyriaus vyriausioji specialistė Raminta Sinkevičiūtė-Šečkuvienė sako, kad minėtu atveju SMS išsiuntimas negali būti laikomas tinkamu sutikimu dėl duomenų tvarkymo tiesioginės rinkodaros tikslais, jei asmuo nėra tinkamai informuotas apie duomenų tvarkymą šiuo tikslu.
