Gyventojų, teigiančių, kad jų finansinė padėtis per pastaruosius metus pagerėjo, dalis padidėjo vienu punktu iki 22 proc., beveik kas penktas gyventojas (19 proc.) sakė, kad jo finansinė padėtis pablogėjo (20 proc. rugsėjį).
Spalį namų ūkio finansinės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėn. gyventojai vertino truputį geriau nei rugsėjį: 22 proc. gyventojų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis pagerėjo, 19 proc. – kad pablogėjo (rugsėjį – atitinkamai 21 ir 20 proc.).
Kas ketvirtas gyventojas (25 proc.) manė, kad per ateinančius metus jo finansinė padėtis gerės, 11 proc. – kad blogės (rugsėjį atitinkamai 22 proc. ir 10 proc.).
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime spalį skyrėsi 1 punktu. Mieste jis buvo nulis, kaime – vienas. Palyginti su rugsėju, spalį mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo vienu punktu, o kaime – tiek pat sumažėjo.
Spalį, palyginti su rugsėju, kaimo gyventojai šiek tiek geriau vertino savo namų ūkio finansinės padėties pasikeitimą per praėjusius 12 mėnesius, bet nuomonė apie namų ūkio finansinės ir šalies ekonominės padėties perspektyvas buvo pesimistiškesnė. Kaimo gyventojų, ketinančių mažiau išleisti didesniems pirkiniams, dalis padidėjo nuo 16 iki 20 proc.
