Statistikos departamento duomenimis, vasarį jau mažiau gyventojų prognozavo šalies ekonominės padėties ir namų ūkio finansinės padėties blogėjimą, šiek tiek optimistiškiau vertino savo galimybes nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių, teigiama Statistikos departamento pranešime.
Vis dėlto dar didesnė nei praėjusį mėnesį gyventojų dalis prognozavo didelį bedarbių skaičiaus augimą per šį laikotarpį.
Vasarį 6 proc. gyventojų teigė, kad namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 51 – pablogėjo, o 42 proc. atsakė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per metus nepasikeitė (sausį – atitinkamai 11, 39 ir 51 proc.).
Vertindami savo šeimos finansinės padėties tikėtinus pokyčius per artimiausius 12 mėnesių 7 proc. gyventojų nurodė, kad tikisi pagerėjimo, 54 – pablogėjimo (sausį – atitinkamai 5 ir 63 proc.), o 36 proc. gyventojų mano, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per metus nesikeis.
Vertindami šalies ekonominę padėtį 5 proc. gyventojų teigė, kad ji per praėjusius metus pagerėjo, 82 proc. – pablogėjo, o 13 proc. atsakė, kad padėtis per metus nepasikeitė (sausį – atitinkamai 6, 75, 17 proc.).
Vasarį 8 proc. gyventojų tikėjosi, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėnesių truputį pagerės, 72 proc. prognozavo pablogėjimą, 17 proc. teigė, kad padėtis išliks tokia pati (sausį – atitinkamai 3,80 ir 13 proc.).
Be to, 96 proc. gyventojų prognozavo bedarbių skaičiaus augimą per artimiausius 12 mėnesių, o sausį taip manė 95 proc.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime beveik nesiskyrė: mieste jis buvo minus 51, kaime – minus 52. Palyginti su sausiu, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 4, kaime – 5 proc.
Sumažėjo tiek miesto, tiek kaimo gyventojų, manančių, kad per ateinančius 12 mėnesių blogės šalies ekonominė ir namų ūkio finansinė padėtis. Kaimo gyventojai, palyginti su praėjusiu mėnesiu, šiek tiek optimistiškiau vertino savo galimybes nors kiek sutaupyti, o miesto gyventojai prognozavo ypač didelį bedarbių skaičiaus didėjimą.
Per metus vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 47 proc. Ypač pasikeitė gyventojų nuomonė apie tikėtiną bedarbių skaičiaus augimą. Per metus gyventojų, prognozuojančių bedarbių skaičiaus didėjimą, padaugėjo nuo 11 iki 96 proc., iš jų prognozuojančių didelį bedarbių skaičiaus augimą – nuo 1 iki 71 proc.
Didelę įtaką vartotojų pasitikėjimo rodiklio pasikeitimui turėjo ir daug pesimistiškesnės nei prieš metus šalies ekonominės padėties prognozės.
Manančiųjų, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėnesių pablogės, padaugėjo nuo 30 iki 72 proc. Prieš metus kas ketvirtas šalies gyventojas (25 proc.) tikėjosi savo namų ūkio finansinės padėties pagerėjimo, o šiemet vasarį tokių liko 7 proc. Palyginti su praėjusiais metais, gyventojai blogiau vertino galimybę nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių.
