Dabar populiaru
Publikuota: 2020 gegužės 25d. 15:33

Verslas prisiminė karantino pradžią ir 2008 metus: „Tuomet valstybė bėgiojo su mokesčių šautuvu“

Antradienis Vilniaus mieste
Ernesta Čičiurkaitė / 15min nuotr. / Antradienis Vilniaus mieste

Lietuvos įmonėms šiuo metu trūksta saugumo jausmo, būtina skatinti vartojimą, be to, reikalinga konkurencija bankiniame sektoriuje. Tuo tarpu Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka pripažino, kad prasidėjus krizei buvo padaryta komunikacinių klaidų bei išryškėjo valstybinio sektoriaus problemos.

Vieniems pajamos krito, kiti jas auginosi

Odeta Bložienė, įmonės „Burokėlis ir krapas“, valdančios restoranus „Jurgis ir drakonas“ bei „Brooklyn Brothers“, direktorė pasakojo, kad pirmieji sulėtėjimo ženklai įmonės restoranuose pasijuto tuomet, kai Lietuvoje buvo nustatytas pirmasis COVID-19 atvejis. Tačiau prasidėjus karantinui pajamos krito 90 proc.

„Nuo ketvirtadienio sniego kamuolys dideliu greičiu pradėjo ridentis. Penktadienį jau turėjau priimti sprendimus, ką daryti su restoranais, nes prasidėjo kalbos apie karantiną ir automatiškai įsijungė žmonių saugumas, niekur nebenorėjo eiti. Iš karto tą pajutome. Priėmėme sprendimą šeštadienio ryte uždaryti kelis restoranus, pati važiavau susirinkti produktų“, – pirmadienį kalbėdama prisiminė karantino pradžią ji.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Odeta Bložienė
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Odeta Bložienė

Pastolius gaminančios įmonės „Layher Baltic“ vadovas Viktoras Voroncovas lygindamas 2008-ųjų krizę su šių metų ekonominiu nuosmukiu, tikino pastebintis visiškai skirtingą valstybės požiūrį.

„2008 metais valstybė bėgiojo su mokesčių šautuvu ir šaudė paskutinius gyvus verslus“, – kalbėjo jis.

V.Voroncovo teigimu, įmonės pajamos nuo kovo krito apie 40 proc. ir teko sumažinti visas nebūtinas išlaidas. Tačiau, anot jo, bendrovėje didelių problemų šiuo metu nėra.

„Riziką buvome paskirstę geografiškai, dirbame Latvijoje, Estijoje, o eksportas užima 70 proc. apyvartos. Esame paskirstę verslą į skirtingas nišas. Pavyzdžiui, dabar tikra tragedija su renginių verslu, kur viskas sustojo. Bet yra statyba, pramonė, ir tai kompensuoja“, – sakė jis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Viktoras Voroncovas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Viktoras Voroncovas

Tačiau „Palink“  generalinė direktorė Nijolė Kvietkauskaitė sakė, kad, kitaip nei kitiems kalbėtojams, prekybos tinkle „Iki“ pajamos stabiliai augo nuo šių metų vasario.

„Tai, ką pasipelnėm, jau praradom, nes rinkoje yra mažiau pinigų ir tas labai jaučiasi. Pirkinių krepšelis paprastėja, žmonės perka daugiau ekonominės klasės produktų, ir perka mažiau, pradeda taupyti. Ne taip viskas džiugu, kaip atrodytų“, – tikino ji.

IKI nuotr./Nijolė Kvietkauskaitė
IKI nuotr./Nijolė Kvietkauskaitė

Pamatė klaidas ir trūkumus

Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka pripažino, kad krizė atvėrė viešojo sektoriaus piktžaizdę – skaitmeninimą. Anot jos, kiekviena institucija savo duomenis yra susisteminus, tačiau tik pas save. Dėl šios priežasties kilo problema dėl greito duomenų judėjimo tarp institucijų. Be to, ji pažėrė priekaištų ir verslui

„Net ir neturime įpročio pildyti tuos duomenis atsakingai. Ir ne tik valdžios sektorius. Kalbant apie verslą, finansinę atskaitomybę turi pateikti apie 190 tūkst. įmonių, o pateikė tik pusė įmonių už 2018 metus, o už 2019-us – maždaug ketvirtadalis įmonių. O valstybės pagalbos neįmanoma skirti, jeigu nėra finansinės atskaitomybės. Ir išeina, kad vienas kabliukas, kitas kabliukas, kliūtis, kliūtis ir nei verslui, nei vartotojui, nei valdžios sektoriui beveik niekas nejuda“, – aiškino ji.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Jekaterina Rojaka
Luko Balandžio / 15min nuotr./Jekaterina Rojaka

J.Rojakos teigimu, kuomet buvo paskelbta, kad 5 mlrd. eurų bus skirta ekonomikos skatinimui, valdžia padarė komunikacinę klaidą. Tuomet nebuvo paaiškinta, kad pinigai bus skirti ne per mėnesį, o per ilgesnį laikotarpį.

„Didžioji dalis finansinių priemonių, kurias kuruoja „Invega“, yra garantijos, o jos galioja ilgą laiką. Pagal bankų sudarytas sutartis, didžioji dalis šių lėšų bus paskirstytos tik antroje metų pusėje. Jeigu verslas tikėjosi, kad tie 5 mlrd. bus tiesiog atiduoti iš karto...“, – sakė ji.

Trūksta bankų konkurencijos ir saugumo jausmo

V.Voroncovo teigimu, valdžia turėtų skirti daugiau pinigų verslui, tiems sektoriams, kurie labiausiai nukentėjo nuo koronaviruso sukeltų padarinių. Antra, anot jo, reikėtų didesnės konkurencijos tarp bankų.

„Bankų konkurencija yra vienas didžiausių stabdžių. Pakvieskite vokiškų, austriškų bankų“, – aiškino jis.

Be to, „Layher Baltic“ vadovo teigimu, verslui reikėtų reklamuoti, jog mokėti mokesčius apsimoka.

„Pirmas dalykas, mačiau šioje situacijoje, kad mano mokesčiai grįžo ir paramą gavo tie, kas mokėjo mokesčius“, – tikino V.Voroncovas.

Ernesta Čičiurkaitė / 15min nuotr./Antradienis Vilniaus mieste
Ernesta Čičiurkaitė / 15min nuotr./Antradienis Vilniaus mieste

Jam antrino O.Bložienė, kuri kalbėjo, jog restoranų versle mokėti mokesčius „labai nemadinga“. Tiesa, ji pastebi, kad daugėja verslininkų, norinčių mokėti mokesčius.

„Vyriausybė padėtų skatindama leisti pinigus, bet tuo pačiu ir didinant saugumą. Visas vartojimas yra paremtas namų ūkių lūkesčiais ir jeigu žmonės jaučiasi nesaugiai, jie yra linkę daugiau taupyti, mažiau leisti pinigus. Jeigu sugebėtume savo komunikacija ir veiksmais padidinti žmonių optimizmą, pagerinti lūkesčius, natūralu, smulkus ir vidutinis verslas galėtų lengviau kvėpuoti, nes turėtų daugiau vartotojų“, – teigė ji.

N.Kvietkauskaitė ragino padėti žmonėms virš 60 metų, kurie, jos teigimu, šiuo metu yra stigmatizuojami.

Akciją „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“ organizuoja asociacija „Investors‘ Forum“ ir skaidraus verslo iniciatyva „Baltoji banga“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką