Vakar apie tai kalbėta prezidentūroje. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė priėmė asocijuotų verslo struktūrų atstovus ir aptarė su jais smulkaus, vidutinio ir stambaus verslo glaudesnio bendradarbiavimo, verslo sąlygų gerinimo galimybes, valstybės finansų iššūkius.
D.Grybauskaitė teigė suprantanti, su kokiais sunkumais šiandien susiduria smulkaus, vidutinio ir stambaus verslo atstovai, kai tiek užsienio rinkose, tiek šalies viduje tebeviešpatauja ekonomikos krizė. Valstybės vadovė atkreipė dėmesį, kad šiuo metu verslo bendruomenei tenka didžiulė atsakomybė išsaugoti esamas darbo vietas ir kurti naujas, nes būtent nuo verslo kūrybingumo, atkaklumo ir sėkmės priklauso šalies ekonomikos padėtis. Todėl prezidentė drąsino siekti, kad ir kokie būtų ekonominiai bei finansiniai sunkumai, kiekvienam išsaugoti savo verslą.
Susitikime dalyvavo Lietuvos verslo konfederacijos, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos, asociacijos „Investuotojų forumas", Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos vadovai bei atstovai.
Nesutariama dėl susitarimo
Prezidentė D.Grybauskaitė per susitikimą su verslininkais neslėpė, kad jai labiausiai rūpi Vyriausybės su socialiniais partneriais rengiamo pasirašyti Nacionalinio susitarimo perspektyvos.
Šalies vadovė kvietė šio susitarimo dalyvius – Vyriausybę, darbdavius, darbuotojus, „Sodros" išmokų gavėjus – diskutuoti konstruktyviai ir įsiklausyti į visų argumentus.
Kaip LŽ jau skelbė, verslo organizacijų atstovai yra pareiškę daug kritikos šio dokumento projektui dėl atskirų jo nuostatų ir trūkumų, o Lietuvos pramonininkų konfederacija yra parengusi ir paskelbusi savo projekto variantą. Esminiai verslo reikalavimai – mokesčių įšaldymas, energetikos ir darbo rinkos liberalizavimas. Tiesa, pastarajai nuostatai itin prieštarauja profesinės sąjungos. Kol kas ne visais klausimais pasiektas sutarimas ir su Vyriausybe. Tačiau verslininkai vieningai tvirtina, kad pasirašyti Nacionalinį susitarimą yra būtina. Tai jie pakartojo ir vakar susitikę su D.Grybauskaite.
Verslo struktūrų atstovai prezidentūroje kalbėjo, kad jų siekis – įtvirtinti Nacionaliniame susitarime tokias nuostatas, kurios nubrėžtų ilgalaikes stabilias perspektyvas ir sudarytų galimybes apibrėžti Lietuvos konkurencingumo ateitį, tuo metu valdžia esą daugiausia dėmesio sutelkusi į trumpalaikę perspektyvą – į artimiausius metus ir artimiausių metų biudžeto formavimą.
Laikas vienytis
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Bronislovas Lubys pabrėžė, kad susitarimą turi pasirašyti ne tik Vyriausybė ir socialiniai partneriai, bet ir politinės partijos. Anot pramonininkų vadovo, verta pamąstyti ir apie „nacionalinės vienybės vyriausybę".
LPK prezidento nuomone, Seimo nariai per mažai rūpinasi katastrofos link judančiais valstybės finansais – esmę esą užgožia rūpinimasis skandalais. Todėl jis siūlo susitarimą pasirašyti ir parlamento frakcijoms.
„Buvo išdėstytas toks rimtas pasiūlymas – kad būtų politinis susitarimas tarp Seimo politinių partijų, siekiant vienybės ir suprantant, kad pas mus yra krizė, kad ir Seimo nariai, ir partijų lyderiai nusileistų ant žemės, kad Seimas tiek laiko neskirtų skandalams. Opozicija – geras dalykas, bet matome, jog ji oponuoja ne dėl esminių klausimų. Žiniasklaidai daug džiaugsmo teikia galimybė nufilmuoti į BMW sėdantį Seimo narį, tačiau džiaugsmas rezultatų neduoda. Atrodo, gyvename labai gerai, bet biudžetas šiandien „nesueina" 1 mlrd. litų, kitais metais – jau 10 mlrd. litų. Kadangi pensijos, atlyginimai mokami laiku, ir gyvename taip, lyg rinkimai būtų po trijų mėnesių", – vakar kalbėjo B.Lubys.
Pramonininkų vadovas ragino ieškoti išeities iš krizės. Jo duomenimis, mokančiųjų mokesčius nuolat mažėja, todėl mokesčių didinimas duoda tik 30–40 proc. planuotų papildomų pajamų. Ankstesniais metais keliant mokesčius esą būdavo gaunama 70–90 proc. tos sumos, kuri planuota.
Vakar D.Grybauskaitė taip pat paragino verslininkų organizacijas teikti jų siūlomus įstatymų projektus Seimui per prezidentūrą. Pasak B.Lubio, pramonininkai šia galimybe gali pasinaudoti teikdami dabar rengiamą Atsinaujinančių energetikos išteklių įstatymo projektą.
