Gegužę apklausoje dalyvavę SVV atstovai esamą šalies ekonominę situaciją dešimtbalėje skalėje vidutiniškai įvertino 6,88 balo. Pirmajame indekse šis rodiklis siekė 6,76 balo, tad verslų požiūris į Lietuvos ekonominę būklę reikšmingai nepasikeitė.
Tuo metu į pastarųjų 2 mėnesių rezultatus verslininkai žvelgia pozityviau nei pirmojo tyrimo metu – vidutinis vertinimas pakilo nuo 6,17 iki 7,09 balo. Tokias nuotaikas daugiausia lemia ūgtelėję pardavimai – daugiau nei pusė apklaustųjų fiksuoja nuo 5 iki 20 proc. ir net didesnius pardavimų pokyčius.
Didžiausią aktyvumą jaučia į galutinį vartotoją orientuoti verslai: buitinės technikos, elektronikos prekių, baldų, grindų, statybos bei odontologijos įmonės. Tuo metu su infrastruktūra, technika ir kitomis verslo investicijomis susiję sektoriai ryškesnio pokyčio kol kas nemato. Tai rodo, kad vartojimo augimas rinkoje yra netolygus.
„Kai kurie partneriai tai sieja su antrosios pensijų pakopos reforma. Tikėtina, kad gyventojai į tai pažiūrėjo, kaip į progą įsigyti brangesnius, galbūt anksčiau atidėliotus pirkinius ar sveikatos paslaugas, todėl būtent šie verslai stebi išaugusį vartojimą ir pardavimus“, – komentuoja „Inbank“ pardavimų vadovas Paulius Arbačiauskas.
Nepraranda atsargaus optimizmo
Nors ne visi sektoriai vienodai jaučia augantį vartojimą, verslo lūkesčiai artimiausiems 2 mėnesiams gana pozityvūs – jie vertinami 7,56 balo iš 10.
Įdomu, kad net ir tos įmonės, kurios dabartinius savo rezultatus vertina santūriau, ateities perspektyvas mato pozityvesnes nei situaciją šiandien. Pasak P.Arbačiausko, tai rodo, kad verslai tikisi tolesnio vartojimo aktyvumo ir jo platesnio poveikio skirtingiems sektoriams.
Vis dėlto šis skaičius yra kiek mažesnis, nei fiksuotas pirmajame indekse (7,81 balo). Tai leidžia manyti, kad nors verslai tikisi vartojimo aktyvumo tęstinumo, bendros nuotaikos išlieka atsargiai optimistiškos.
„Tai ypač aktualu sektoriams, kurie tiesiogiai priklauso nuo gyventojų finansinio pasitikėjimo, nuotaikų ir didesnių pirkinių“, – sako P.Arbačiauskas.