Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 01 13, 13:42 Atnaujinta 2022 01 13, 14:26

Verslas su valdžia sutarė sukurti „vieną langelį“ skolinimui

Verslininkams skundžiantis, kad įmonės sunkiai gauna bankų ar valstybės finansų institucijų paskolų, verslo asociacijų atstovai ketvirtadienį su premjere Ingrida Šimonyte sutarė, kad turi būti sukurta vieno langelio sistema.
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr. / 123RF.com nuotr.

Ją valdanti įstaiga įmonių paraiškas turėtų vertinti plačiau, individualiai, padėti įmonėms gauti paskolas ar kitas pagalbos priemones, BNS sakė Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas.

„Yra labai biurokratizuotas vertinimas, kai nagrinėja kokia „Invega“ ar Žemės ūkio paskolų garantijų fondas, „Invega“ įjungia tiesiog ekselinį vertinimą, jei kažkas ne vietoje, viskas, atmetama. O fondas, jie labiau kaip partneriai, pataria, ką reikia daryti, nes labai trūksta finansinio raštingumo įmonėms“, – BNS po susitikimo sakė D.Arlauskas.

Jo teigimu, Lietuvos banko duomenimis, atmetama apie 40 proc. įmonių paraiškų gauti paskolas.

„Kadangi ruošiamasi konsoliduoti įstaigas, tai sakiau, kokiu pavyzdžiu remsimės? Jei ekseliniu, tai gal bus net ne 40 proc., o dar daugiau, kurie negaus finansavimo, kadangi ta viena institucija dominuos“, – pridūrė jis.

D.Arlausko teigimu, susitikime sutarta, jog ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė kvies verslo atstovus aptarti detales, o premjerė nurodė, kad po trijų savaičių būtų pateiktas veiksmų planas, kaip pagerinti situaciją, kad atmestų paraiškų skaičius būtų mažesnis.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius taip pat kalbėjo, jog per praėjusius metus įmonių finansavimas augo 80 proc., tačiau jis dar nesiekia 2018 metų lygmens.

V.Janulevičiaus teigimu, susitikime taip pat kalbėta apie pandeminę situaciją bei Kinijos spaudimą, nes įmonės stokoja apyvartinių lėšų. Anot jo, tiekimo grandinės pailgėjo 3-5 kartus, o Kinijoje – iki 6 kartų. Krovinių gabenimo kaina išaugo 10 kartų, be to, įmonės patiria nuostolių dėl Kinijos veiksmų.

„Išgirdome iš premjerės ir finansų ministrės pažadą, kad pažadėti 135 mln. eurų bus, ko gero, vasario mėnesį paleisti, ir toliau žiūrėsime pagal poreikį“, – BNS sakė V.Janulevičius.

Jo teigimu, įmonės, išsiuntusios savo prekes į Kiniją, už jas negavo pinigų, daliai reikės parsisiųsti konteinerius ar realizuoti produkciją kitose šalyse. Be to, žaliavų tiekimas iš Kinijos į Lietuvą buvo sustojęs, įmonės nesulaukė prekių, už kurias apmokėta.

„Ir čia irgi problematika tokia, kad įmonės toliau turi įsipareigojimus Europos Sąjungai ir tiesiog gali sustoti ta grandinė gamybos. Apkalbėjome šituos dalykus, pozityvu, kad pažadėta kuo greičiau spręsti šiuos klausimus“, – sakė V.Janulevičius.

Jo teigimu, šioms problemoms spręsti verslui dabar reikėtų bent 400-500 mln. eurų apyvartinių lėšų.

Susitikime kalbėta ir apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų 2021-2027 metais lėšų paleidimą bei priemones, kad užsienio investicijų srautas į Lietuvą nesustotų.

Susitikime taip pat dalyvavo Lietuvos verslo tarybos ir Lietuvos bankų asociacijos atstovai.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką