Lietuvos baldų gamybos įmones, su baldų sektoriumi susijusius žaliavų ir paslaugų tiekėjus, valstybines ir mokslo įstaigas bei kitas organizacijas ir specialistus vienijančios asociacijos „Lietuvos baldų klasteris“ koordinatorius Vytautas Galvydis pirmadienį sakė, jog verslininkams minčių, kaip panaudoti škvalo išverstą medieną kol kas nekilo. Anot jo, ši galimybė galėtų dominti vienintelę įmonę – Kazlų Rūdoje įsikūrusią UAB „Girių bizonas“, gaminančią baldinę plokštę.
Kai 1999 metais Lietuvoje siautė uraganas „Anatolijus“, tada išvartos tikrai padarė įtakos ir medienos pasiūlai, ir kainai visoje Šiaurės Europoje. O tai, kas įvyko šią vasarą, yra palyginti smulkmena.Pasak medienos produkcijos gamintojų ir prekybininkų asociacijos „Lietuvos mediena“ direktoriaus Raimundo Beinorto, savaitgalį praūžusio škvalo palikta mediena – tik lašas jūroje. „Kai 1999 metais Lietuvoje siautė uraganas „Anatolijus“, tada išvartos tikrai padarė įtaką ir medienos pasiūlai, ir kainai visoje Šiaurės Europoje. O tai, kas įvyko šią vasarą, yra palyginti smulkmena. Lietuvoje bendrai per metus tiek iš privačių, tiek iš valstybinių miškų pagaminama 6–6,5 milijonų kubinių metrų pardavimui tinkamos apvalios medienos. Nėra ką lyginti su viena naktimi...“ – kalbėjo R.Beinortas.
Generalinės miškų urėdijos pirmadienį paskelbtais preliminariais skaičiavimais, per gamtos siautėjimus išlaužyta ir suniokota apie 150 tūkst. kietmetrio (vien medienos masės kubinių metrų medienos).
Tiks nebent kurui
Asociacijos direktorius svarstė, kad verslininkai greičiausiai neišpeš nė minimalios naudos iš škvalo suverstos medienos. Visų pirma, stichija nepaliko vertingiausios apvaliosios medienos rūšies – rąstų. Pasak R.Beinorto, medienos plokščių gaminti taip pat neišeis. „Tai, ką paliko škvalas, yra – šakos ir panašiai – teoriškai yra kirtimų, šiuo atveju – audros atliekos. Iš tokios medienos galima nebent gaminti kurą, briketus, granules“, – kalbėjo „Lietuvos medienos“ direktorius.
Kurui malkas turbūt naudos ir kauniečiai. Bene masiškiausiai nuo škvalo nukentėjusio miesto valdžia gyventojams leido patiems tvarkyti galingo vėjus išverstus medžius, taigi galima iš jų pasigaminti malkų ir išsivežti naudoti savo reikmėms. Viena iš stichijos padarinius likviduojančių įmonių laikinojoje sostinėje – bendrovė „Kauno švara“ – sugalvojo, kaip dar panaudoti išverstus medžius. Jos atstovai buvo užsiminę, kad sveikus medžių kamienus ketina atiduoti menininkams. Esą iš šios medienos drožėjai ar skulptoriai galėtų sukurti įvairių objektų, papuošiančių miestą.
