Anot LNTPA mokesčių grupės vadovo Kęstučio Kristinaičio, nueinanti Vyriausybė kaip pradėjo savo darbą, taip ir baigė – naktine mokesčių reforma, nes nesitariant buvo pakeistas žemės mokestis. Savivaldybės iki gruodžio 1-osios turėjo nustatyti naujus tarifus, kurie įsigalios nuo 2013-ųjų metų.
„Verslo ir fizinių asmenų, kurie turi žemės, laukia daug naujienų po naujųjų metų. Ypatingai miestuose žemės vertė auga šimtais kartų. Įstatyme numatyti pereinamieji laikotarpiai, bet daugeliui savininkų žemės mokestis kils dešimtis kartų“, – teigė K.Kristinaitis.
K.Kristinaitis siūlo mokesčio pakeitimus atidėti metams ir pradėti diskusijas, kaip tą mokestį pakoreguoti, kad jis būtų priimtinas žemės savininkams, verslininkams. Anot LNTPA mokesčių grupės vadovo, jeigu tai nebus padaryta, gali kilti daug teisminių ginčų, ypač Vilniaus mieste, kur vietoj apleistos žemės atsirado nenaudojamos žemės sąvoka, o kriterijai, apibūdinantys tokią sąvoką, yra ne visiškai teisingi, verslininkų manymu.
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Rūta Skyrienė, Investuotojų forumo vykdomoji direktorė |
Anot Rūtos Skyrienės, Investuotojų forumo vykdomosios direktorės, šio mokesčio pokyčiai neturėtų trukdyti investicijų atėjimui į Lietuvą, nes turto mokestis mokamas visame pasaulyje. Tačiau viskas turėtų būti apskaičiuota. „Tai normali praktika, bet reikia tai padaryti protingai, kad tas mokestis būtų naudingas visiems žmonėms. Įtakos investicijoms mokestis neturės, jeigu tai bus padaryta protingai“, – teigė R.Skyrienė.
LNTPA valdybos narys ir UAB „Selvaag LT“, vykdančios projektus Vilniuje, Mindaugo gatvėje, kur plėtojama komercinės ir gyvenamosios statybos projektus, Egidijus Damulis teigė, kad jų bendrovei žemės mokestis išaugs labai ženkliai. Esą pati žemės mokesčio idėja kilni – sudrausminti situaciją dėl apleistos žemės, tačiau įgyvendinimas galbūt nebuvęs toks, kokio reikėtų.
Bendrovei žemės mokestis kitais metais padidės 1,4 karto, dar po metų – 3,6 karto, o 2016-2017 metais – net 7,4 ir 9,4 karto. „Nemanau, kad tokie dalykai skatina investicijas, ypač nekilnojamojo turto, kur planuojama veiklą dešimčiai metų į priekį. O tokios mokesčių padidėjimo prognozės tikrai nedidina optimizmo“, – kalbėjo E.Damulis.
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Sigitas Besagirskas, LPK Ekonomikos ir finansų departamento direktorius |
LPK Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas priminė arabų dar XII amžiuje užduotą klausimą – ar gali dievas sukurti tokį akmenį, kurio negalėtų pats pakelti. „Šiandien atrodo, kad dievai Gedimino prospekte tokį akmenį sukūrė. Nagrinėdami atskirus atvejus mes matome, kad tas akmuo tampa nebepakeliamas daugeliui investuotojų. Žiūrėdami į atskiras investicijas, matome, kad galėtų būti sukurta šimtas ir daugiau darbo vietų, bet tai nedaroma, nes šio mokesčio našta darosi nepakeliama“, – kalbėjo S.Besagirskas.
Anot S.Besagirsko, mokestis turi atitikti tą idėją, kuri buvo keliama – kad miesto centruose neliktų apleistų pastatų, bet negalima spausti verslo, nes taip galima išsirausti tokią duobę, iš kurios nepavyks išlipti.
K.Kristinaitis teigė norįs dabartinei valdančiajai daugumai nusiųsti žinią, kad apie žemės mokestį dar reikia diskutuoti. Atidėjus pakeitimų įgyvendinimą metams, tai būtų galima padaryti.
Vilniaus savivaldybės tarybos sprendime nurodoma, kad 0,3 proc. mokesčio tarifas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančiai privačiai žemei galios visiems savininkams, išskyrus tuos, kurie turi komercinės, pramonės ir sandėliavimo paskirties sklypų arba žemė yra nenaudojama. Pirmiesiems mokestis augs iki 0,4 proc. žemės mokestinės vertės, o antriesiems – net iki 3 proc.
Būtų gerai, kad žemės mokestis būtų tikslinis – savivaldybės, gavusios šitą mokestį, negalėtų niekur kitur išleisti, tik infrastruktūros plėtrai, tiek inžinerinei, tiek socialinei, – teigė K.Kristinaitis.
K.Kristinaičio teigimu, nebūtų ginčijamasi dėl mokesčio, jeigu jo tarifai būtų protingi – nuo 0,3 iki 1 proc., kaip yra įprasta ES šalyse. Taip pat K.Kristinaitis siūlo valstybei susirūpinti savo pačios turtus ir jį geriau valdyti. Pagal turimus duomenis valstybė ir savivaldybės, kurios yra atleistos nuo turto mokesčio, turi turto už 170-200 mlrd. Lt, tad jeigu šis turtas būtų valdomas tinkamai, jo grąža per metus būtų 5 proc., o tai yra 10 mlrd. Lt.
„Būtų gerai, kad žemės mokestis būtų tikslinis – savivaldybės, gavusios šitą mokestį, negalėtų niekur kitur išleisti, tik infrastruktūros plėtrai, tiek inžinerinei, tiek socialinei. Turto savininkai matytų, kaip tvarkomos gatvės, mokyklos, darželiai, bendruomenės galėtų prašyti ataskaitų, kur jų sumokėti pinigai panaudojami. Visi būtų suinteresuoti, nes matytų naudą – bet kokios investicijos į infrastruktūrą keltų jų turto vertę“, – teigė K.Kristinaitis.
Verslo atstovai siūlo per metus apsvarstyti bei patvirtinti vieningo ir visuotinio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įvedimą, sujungiant dabar galiojančius žemės ir nekilnojamo turto mokesčius: sujungti NT ir žemės mokesčius, įvesti vieną ir vieningą NT mokestį pagal kurį būtų taikomas nuo 0,3 iki 1 procento dydžio mokesčio tarifas, kurio konkretų dydį (dydžius) nustatytų savivaldybių tarybos.
Taip pat didžiosios dalies NT mokestinė vertė turėtų būti nustatoma naudojant lyginamosios vertės arba naudojimo pajamų vertės metodus; atsisakoma visų išimčių, išskyrus numatytų tarptautinėje teisėje: ambasadoms, kulto pastatams ir t.t; iki tam tikros vertės numatyti pirmojo būsto išimtį gyventojams. Mokestis turėtų būti renkamas tik į savivaldybių biudžetus ir, pasitarus su bendruomene, naudojamas NT vertei kelti: socialinės, inžinerinės infrastruktūros įrengimui; apmokestinti valstybės valdomą turtą, siekiant šio efektyvaus valdymo.
