Palyginus su praėjusiais metais, aukojančių žmonių skaičius sumažėjo 7proc., tačiau vienu litu – nuo 29 iki 30 – padidėjo aukojamos sumos vidurkis. Šių metų rezultatai taip pat beveik tiksliai atitiko praėjusių metų prognozes, kad aukoti ketino apie 56 proc. lietuvių, jie labdarai planavo vidutiniškai skirti 27 Lt.
„Apklausos rezultatai rodo, kad aukojimo tendencijos ir tradicijos Lietuvoje išlieka gana stabilios. Daugiausiai aukoja labiau pasiturintys, išsilavinę žmonės, tačiau svarbu ir tai, kad aukojimas tarp kitų socialinių grupių yra gana aktyvus. Tai, kad aukoja daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų siunčia stiprų signalą, kad kuriasi sąmoninga, veikli ir solidari tauta“, – sako aukok.lt steigėjas Tadas Langaitis.
Dažniausiai aukojama nuo 6 iki 20 litų (30 proc.), rečiausiai – daugiau nei 101 litą (2 proc). 6-10 litų dažniausiai labdarai skiria tarnautojai (25 proc.), tuo tarpu daugiau nei 101 litą dažniau aukoja vadovai, įmonės savininkai (8 proc.), asmenys, uždirbantys daugiau nei 1100 litų (5 proc.) bei aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės (7 proc.).
Tyrimas taip pat atskleidė, kad pinigų labdarai skiria 60 proc. moterų ir 47 proc. vyrų. Aktyviausiai aukoja Panevėžio ir Vilniaus apskričių gyventojai bei žmonės, gyvenantys 30 000 – 180 000 gyventojų turinčiuose miestuose. Mažiausiai aukoti yra linkę 15-24 metų jaunuoliai, turintys ne aukštesnį nei bendrą išsilavinimą, bedarbiai, studentai, moksleiviai bei mažesnių miestelių ir kaimiškųjų vietovių gyventojai.
Pagal tyrimo rezultatus, kitais metais pinigų aukoti ketina 52% visų 15-74 m. Lietuvos gyventojų. Ketinamos aukoti sumos vidurkis turėtų išlikti panašus – apie 29 litus. Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, dažniau aukos moterys (57 proc.) nei vyrai (45 proc). Aukoti ketina 2 proc. daugiau vadovų ir įmonės savininkų.
Lietuvos gyventojų apklausą š.m. gegužės 30 – birželio 10 d. aukojimo internetu svetainės aukok.lt užsakymu atliko rinkos tyrimų kompanija RAIT. Apklausoje dalyvavo 1012 15–74 metų respondentų.
