Vidutinis išmokėtas (neto) atlyginimas šalyje palyginamuoju laikotarpiu išaugo 14,6 proc. iki 834,3 euro, pranešė Statistikos departamentas.
Darbo užmokesčio augimui per metus įtakos turėjo nuo šių metų pradžios padidinta minimalioji mėnesinė alga (MMA), padidintas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis bei kitos priežastys.
Per ketvirtį (palyginti su 2019 metų balandžio–birželio mėnesiais) vidutinis apskaičiuotas darbo užmokestis padidėjo 2,2 proc., išmokėtas darbo užmokestis – 2 procentais.
Realusis darbo užmokestis, anot statistikų, per metus išaugo 11,8 proc., per ketvirtį – 2,3 procento.
Trečiąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis apskaičiuotas darbo užmokestis valstybės sektoriuje siekė 1371,3 euro, privačiame sektoriuje – 1294 eurai, arba atitinkamai 12,2 proc. ir 8 proc. didesnis (eliminavus indeksavimo įtaką) nei pernai liepą–rugsėjį. Vidutinis mėnesinis išmokėtas atlyginimas valstybės sektoriuje per metus padidėjo 17,5 proc. iki 865,2 euro, privačiame sektoriuje – 13,4 proc. iki 820,7 euro.
Per ketvirtį apskaičiuotas darbo užmokestis valstybės ir privačiame sektoriuje padidėjo atitinkamai 2,3 proc. ir 2,2 proc., o išmokėtas – 2,1 proc. ir 2 procentais.
Realusis darbo užmokestis valstybės ir privačiame sektoriuje per metus atitinkamai išaugo 14,6 proc. ir 10,6 proc., per ketvirtį – padidėjo 2,4 proc. ir 2,3 procento.
Per metus vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (eliminavus indeksavimo įtaką) padidėjo visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose, nuo 5,2 proc. (administracinės ir aptarnavimo veiklos) iki 15,9 proc. (švietimo).
Vidutinis apskaičiuotas darbo užmokestis per ketvirtį išaugo daugumoje ekonominės veiklos rūšių įmonių, išskyrus vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo, informacijos ir ryšių, finansinės ir draudimo bei elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimo veiklos rūšių įmones, kuriose sumažėjo nuo 0,2 proc. iki 7,6 procento.
