-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Vieneri pietūs – dvi sąskaitos

Kavinėje už pietus atsiskaičius kortele derėtų patikrinti, kiek sumokėjote – gali būti, jog sumokėjote ne tik savo, bet ir kito kavinės kliento sąskaitą.
Restoranai vilios pasaulio skoniais.
Maistas / „15min“ nuotr.

Toks incidentas nutiko vilniečiui Sauliui, kuris už pietus vienoje iš „Katpėdėlės“ tinklo kavinių sumokėjo du kartus, skirtingas sumas.

„Valgėme lauko kavinėje, atsiskaičiau banko kortele. Ją patikėjau padavėjui, kuris atnešė vieną čekį – 23,98 Lt vertės, jį ir pasirašiau. Tačiau po kelių dienų patikrinęs internetinės bankininkystės duomenis pastebėjau, jog tą pačią dieną šioje kavinėje man buvo atliktas ne tik minėtos sumos, bet ir dar kitas – 8,99 Lt – nuskaitymas. Tačiau toje kavinėje aš daugiau nieko nepirkau ir vėliau nesilankiau“, – stebėjosi „15min“ skaitytojas.

15min.lt skaitytojo Sauliaus nuotr./Banko iaraaas.
„15min“ skaitytojo Sauliaus nuotr./Banko išrašas

Vaikinas naudojosi banko „Snoras“ mokėjimo kortele „Maestro“. Dėl incidento jis teigė nei į kavinę, nei į banką nesikreipęs. „Nežinau, nei kur kreiptis, o ir suma nėra itin didelė, nemirsiu. Tačiau norėtųsi įspėti žmones, kad tokie dalykai gali nutikti“, – kalbėjo Saulius.

„15min“ susisiekus su „Katpėdėlės“ Marketingo skyriaus vadove Lina Nikonovaite, ši pažadėjo incidentu pasidomėti.

„Pirmą kartą apie tokį atvejį girdžiu. Būtinai išsiaiškinsime – mūsų kavinėse yra stebėjimo kameros, kompiuteriuose visi pervedimai ir padavėjų veiksmai fiksuojami“, – sakė L.Nikonovaitė. Tačiau kitą dieną ji tepasakė: „Situacijos nusprendėme nekomentuoti“.

Incidentai reti

Banko „Snoras“ Viešųjų ryšių skyriaus viršininkas Tomas Vaišvila patikino, jog panašūs atvejai gali nutikti, tačiau nėra dažnas reiškinys. Jo teigimu, dažnesni atvejai, kai nuskaičiuojamos dvi vienodos sumos – tai gali būti darbuotojo neatidumas, netyčinė klaida ar mokėjimo terminalo klaida. Atvejai, kai nuskaičiuotos sumos skiriasi, gali būti ir nesąžiningo darbuotojo veiksmas.

„Jei antroji nurašyta suma skiriasi nuo pirmosios, tuomet klientui rekomenduotumėme kreiptis į artimiausią mūsų banko skyrių. Čia galėsime nuodugniai ištirti situaciją ir išsiaiškinti jos priežastis, nes galimas ir piktybinis paslaugos teikėjo darbuotojo veiksmas ir yra visiškai nesvarbu, kokio banko kortelę žmogus padavė atsiskaitymui“, – „15min“ sakė T.Vaišvila.

Jo žodžiais tariant, tokių problemų nekyla, kai atsiskaitant reikia ne pasirašyti čekį, o įvesti PIN kodą. „Visiems klientams įvedant PIN kodą ir pasirašant čekį visuomet rekomenduojame tikrinti sumą čekyje ir, jei tai yra įmanoma, stebėti pardavėjo veiksmus. Taip pat patariame kuo dažniau naudotis internetine bankininkyste, tikrinti sąskaitos išrašus, atliktas operacijas, o aptikus įtartiną operaciją iš karto pranešti apie tai bankui“, – kalbėjo banko „Snoras“ atstovas.

Nuostoliai – bankui

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Vitas Ūsas taip pat patarė neatiduoti padavėjui mokėjimo kortelės, o palydėti jį iki mokėjimo skaitytuvo.

Juliaus Kalinsko/15 minučių nuotr./VVTAT Vieaųjų ryaių skyriaus vedėjas V.Ūsas.
VVTAT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas V.Ūsas.

Jis neatmetė, jog šiuo atveju nuostolius galėtų prisiimti pats bankas, kadangi jis neužtikrino mokėjimo kortelės apsaugos ir patikimo veikimo. Tuo pačiu jis patarė kreiptis į kavinės, kurioje įvyko atsiskaitymas, administraciją, kad būtų palyginti parašai kvituose.

„Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba yra gavusi vartotojų, kurie patenka į panašias situacijas, skundų. Kai kurie vartotojai į tokias situacijas patenka būdami užsienyje. Dažniausiai tokie skundai yra išsprendžiami taikiu būdu“, – sakė V.Ūsas.

Tiesa, dažniausiai į VVTAT vartotojai kreipiasi ne dėl konkrečių atsiskaitymų, o dėl netinkamo bankomatų veikimo, kai neišduodama visa prašyta pinigų suma, taip pat dėl to, kad pavogta mokėjimo kortele buvo atsiskaityta parduotuvėse ar išgryninti pinigai bankomatuose.

„Būtina pažymėti, jog mokėjimo kortelės vagystės atveju nuostoliai tenka ir vartotojui ir bankui. Tačiau vartotojui tenkančių nuostolių suma neturi viršyti 150 eurų (520 Lt). Ši riba gali būti netaikoma, jei įrodoma, kad mokėjimo kortelė buvo prarasta ar PIN kodas atskleistas dėl vartotojo tyčios arba didelio neatsargumo“, – sakė V.Ūsas.

Neliko nemokamos telefono linijos

VVTAT anksčiau teikė konsultacijas nemokamu telefonu, tačiau pastaruoju metu šios paslaugos atsisakyta. Pasak V.Ūso, atsisakyti šios telefono linijos nuspręsta dėl institucijai skirtų asignavimų sumažinimo. „Šiuo metu vartotojai konsultuojami ir informuojami telefonu (8 5) 262 6751, tačiau skambinantys šiuo numeriu už pokalbį turi apmokėti patys operatoriaus nustatytais tarifais“, – sakė VVTAT atstovas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius