Per ketvirtį – antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, darbo sąnaudos padidėjo 1,4 proc., iš jų verslo įmonėse – 0,9 procento, pranešė Statistikos departamentas.
Per metus darbo sąnaudos, pašalinus darbo dienų skaičiaus kitimo įtaką, labiausiai padidėjo informacijos ir ryšių (12,1 proc.), kitos aptarnavimo veiklos (5 proc.), transporto ir saugojimo (4,5 proc.), žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (4,1 proc.) ir finansinės ir draudimo veiklos (4 proc.) įmonėse.
Anot statistikų, informacijoje ir ryšiuose darbo sąnaudų augimą lėmė išmokėti didesni nereguliarūs priedai, priemokos ir vienkartinės piniginės išmokos ir kiti veiksniai.
Per metus darbo sąnaudos labiausiai mažėjo vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo (5 proc.), elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo (3,7 proc.) bei meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos (1,8 proc.) įmonėse. Darbo sąnaudų mažėjimą vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo veikloje lėmė išeitinių išmokų ir piniginių kompensacijų už nepanaudotas kasmetines atostogas, komandiruočių išlaidų (dienpinigių) ir kitų panašaus pobūdžio išlaidų sumažėjimas.
Vienos dirbtos valandos darbo užmokestis pinigais ir išmokos natūra pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse, pašalinus darbo dienų skaičiaus kitimo įtaką, per metus padidėjo 2,6 proc., iš jų verslo įmonėse – 2,7 proc., o kitos darbo sąnaudos (socialiniai darbdavio įnašai) padidėjo atitinkamai 2 proc. ir 2,4 procento.
Per ketvirtį, pašalinus sezono įtaką, darbo sąnaudos augo beveik visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse, labiausiai – kasybos ir karjerų eksploatavimo (7,1 proc.), informacijos ir ryšių (6,8 proc.), žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (3,7 proc.) įmonėse.
Darbo sąnaudos yra darbdavio išlaidos, atsirandančios samdant darbuotojus. Jas sudaro bruto darbo užmokestis pinigais ir išmokos natūra, socialiniai darbdavio įnašai, profesinio mokymo išlaidos bei kitos darbdavio išmokos.
