Darbo sąnaudos labiausiai padidėjo elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo (8,3 proc.), kasybos ir karjerų eksploatavimo (4,1 proc.), transporto ir saugojimo (3,6 proc.), žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (2,7 proc.), švietimo (1,6 proc.), kitos aptarnavimo veiklos (1,4 proc.) bei statybos (1,4 proc.) įmonėse.
Per metus (ketvirtąjį 2010 m. ketvirtį, palyginti su ketvirtuoju 2009 m. ketvirčiu) vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse, pašalinus darbo dienų skaičiaus kitimo įtaką, padidėjo 0,7 procento (trečiąjį 2010 m. ketvirtį mažėjo 2,7 proc.), iš jų verslo įmonėse padidėjo 0,5 procento. Darbo sąnaudos labiausiai padidėjo elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo (8,2 proc.), kitos aptarnavimo veiklos (5 proc.), informacijos ir ryšių (4,9 proc.), transporto ir saugojimo (4 proc.) bei kasybos ir karjerų eksploatavimo (4 proc.) įmonėse.
Vienos dirbtos valandos darbo užmokestis pinigais ir išmokos natūra pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse, pašalinus darbo dienų skaičiaus kitimo įtaką, per metus padidėjo 1,4 procento, iš jų verslo įmonėse – 1 procentu, o kitos darbo sąnaudos (socialiniai darbdavio įnašai (įmokos) sumažėjo atitinkamai 1,1 ir 0,8 procento. Darbo užmokesčio pinigais ir išmokų natūra didėjimą ketvirtąjį 2010 m. ketvirtį lėmė išmokėti didesni nereguliarūs priedai, priemokos ir vienkartinės piniginės išmokos. Kitų darbo sąnaudų mažėjimui įtakos turėjo sumažėjusios iš darbdavio lėšų mokamos laikino nedarbingumo pašalpos, išeitinės išmokos ir piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas ir kitos panašaus pobūdžio išlaidos.
Žymesnį darbo sąnaudų didėjimą elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo įmonėse ketvirtąjį 2010 m. ketvirtį lėmė padidėjusios kitos darbo sąnaudos (dėl įmonių reorganizacijos buvo išmokėtos išeitinės išmokos ir piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas).
