Viešbučius į kampą varo ne tik sunkmečiu išnykęs konferencinis turizmas, bet ir vienas po kito „nuleisti“ milžiniški mokesčiai: 4 kartus pabrangęs žemės nuomos mokestis ir nuo 5 iki 19 proc. padidėjęs PVM tarifas. Dėl to Lietuvoje ši šaka nepajėgi konkuruoti ne tik su Ispanija, Italija, Prancūzija, Austrija ar Graikija, kurios turi senas turizmo tradicijas, bet ir šalimis kaimynėmis Lenkija bei Estija.
Viešbučiai, kovodami už kiekvieną klientą, drastiškai mažina kainas, o kai kurie net užsiima ilgalaike nuoma, išnuomodami kambarius butų nuomos rinkos kainomis.
Viešbučiai, kovodami už kiekvieną klientą, drastiškai mažina kainas, o kai kurie net užsiima ilgalaike nuoma, išnuomodami kambarius butų nuomos rinkos kainomis. Visa tai daroma pelno sąskaita. Siekdami kaip nors išsilaikyti, viešbučių ir restoranų savininkai mažina darbuotojų skaičių, atlyginimus ar imasi kitų veiklos optimizavimo priemonių.
Negana to, jau antras mėnuo Lietuva neturi nacionalinio oro vežėjo, kuris vykdytų tiesioginius skrydžius į daugelį svarbiausių Europos šalių. Tarptautinio Vilniaus oro uosto (TVOU) duomenimis, vasarį čia priimta bei išleista 42 proc. keleivių mažiau nei 2008 metų tą patį mėnesį.
Kovo 16 dieną Viešbučių ir restoranų asociacija planuoja perspėjamąjį streiką. Sudarytame reikalavimų sąraše prašoma sugrąžinti PVM lengvatą, mažinti nekilnojamojo turto ir žemės nuomos mokesčius, skubiai atkurti nutrūkusias oro jungtis, už skolas taip pat skaičiuoti delspinigius ir neatimti licencijų prekiauti alkoholiu.
Mat pagal šiandien galiojančią tvarką nustatyta skolos riba yra 1000 litų. Ją viršijus, įmonės įspėjamos apie alkoholio ir tabako prekybos licencijų galiojimo sustabdymą bei alkoholio produktų gamybos licencijų panaikinimą.
„Lyg numirėliui kompresas“
Vyriausybė trečiadienį pagaliau išgirdo verslininkų pagalbos šauksmą – viešbučių, restoranų, kavinių ir parduotuvių skolų biudžetui ir „Sodrai“ ribą nuspręsta padidinti iki 10 tūkst. litų. Taip pat numatyta įspėjimo apie galimą licencijos panaikinimą terminą pratęsti iki 60 dienų, paliekant laiko deryboms su mokesčių administratoriumi.
Tuo metu Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė LŽ tikino, kad šis Ūkio ministerijos iniciatyva priimtas sprendimas problemų neišspręs, tokia priemonė – „lyg numirėliui kompresas“.
Asociacijos prezidentės nuomone, alkoholio ir tabako prekybos licencijų galiojimas neturėtų būti visiškai sustabdomas dėl nesumokėtų mokesčių. „Jeigu nustatoma, kad prekiaujama kontrabandiniais alkoholiniais gėrimais, licenciją, suprantama, reikią sustabdyti. Tačiau už pavėluotus sumokėti mokesčius mūsų sektoriuje turėtų būti taikomos tokios pat baudos, kaip ir kitiems verslininkams. Kodėl, pavyzdžiui, statybininkai sumokėti mokesčius gali vėluoti kiek tik nori, susimokėti delspinigius ar kitas baudas ir toliau veikti. O restoranams tokiu atveju atimamos alkoholio bei tabako prekybos licencijos ir jie dėl to bankrutuoja“, – stebėjosi E.Šiškauskienė.
Nori parduoti viešbučius
UAB „Balturas“ direktoriaus Alvičio Lukoševičiaus teigimu, per pastaruosius mėnesius svečių viešbučiuose sumažėjo apie 40 proc., mat Lietuvoje apskritai gerokai sumažėjo turistų ir verslo klientų srautas. „Apie kainų kėlimą negalima nė pagalvoti, nes kovodami už kiekvieną klientą viešbučiai paslaugų kainas vis labiau mažina, nepaisydami padidėjusių savo išlaidų. Beveik visi viešbučiai sausio-vasario mėnesiais dirbo nuostolingai, tad rinkoje atsiranda vis daugiau norinčiųjų juos parduoti, tačiau nėra pirkėjų“, – kalbėjo jis apie sunkią viešbučių padėtį.
A.Lukoševičiaus teigimu, norint, kad viešbutis būtų nors kiek pelningas, jo užimtumas turi būti ne mažesnis kaip 40 proc., o dabar kai kurių viešbučių užimtumas yra vidutiniškai vos 20-25 procentai. Be to, apklausos rodo, kad net 52 proc. Lietuvos gyventojų planuoja atsisakyti poilsio ir pramogų šiais metais.
PTO siūlo mažinti mokesčius
Europos regioninio turizmo instituto duomenimis, per vasarį Madride vykusią Jungtinių Tautų pasaulio turizmo organizacijos (PTO) konferenciją "Europos turizmo politika ir valdymas nestabiliu metu", buvo pabrėžta, kad šiame sektoriuje matomas vartojimo apimties mažėjimas: mažiau ir trumpiau keliaujama, išleidžiama, rezervuojama.
PTO rekomendavo Europos šalims kiek įmanoma mažinti mokesčius apgyvendinimo paslaugas teikiančioms įmonėms, rasti būdų kredituoti smulkiojo ir vidutinio verslo turizmo sektorių, siekiant išvengti darbuotojų atleidimo ir kitų neigiamų, ekonomiką smukdančių pasekmių.
Tuo metu Lietuvoje, verslininkų nuomone, priimami priešingi šioms rekomendacijoms sprendimai, nubraukiantys per keletą metų padarytas didžiules investicijas į turizmo verslą.
UAB „Balturas“ direktoriaus Alvičio Lukoševičiaus teigimu, per pastaruosius mėnesius svečių viešbučiuose sumažėjo apie 40 proc., mat Lietuvoje apskritai gerokai sumažėjo turistų ir verslo klientų srautas.
Kaip rodo daugumos ES šalių taikoma apgyvendinimo paslaugų PVM apmokestinimo praktika, šios verslo šakos PVM yra mažesnis nei standartinio dydžio: 19 iš 26 ES šalių tokioms viešbučių pajamoms taikomas nuo 5 iki 10 PVM tarifas. Lietuvoje viešbučių savininkai PVM moka 19 procentų.
Verslininkai pabrėžia, kad valdžios priimti sprendimai griauna ne tik šalies įvaizdį pasaulio kontekste, bet ir verslininkų galimybes išlaikyti šį verslą. Jų nuomone, vėliau valstybei prireiks milžiniškų lėšų atstatyti tai, kas dabar yra pasiekta turizmo versle.
Faktai
Pasaulio ekonomikos forumo „2009 metų kelionių ir turizmo konkurencingumo ataskaita“ duomenimis, Lietuva pagal konkurencingumą turizmo srityje atsilieka nuo kitų Baltijos šalių ir užima 49 vietą tarp 133 pasaulio valstybių.
Estija pagal konkurencingumą turizmo srityje užima aukštą 27 vietą, Latvijai teko 48, Lenkijai – 58 vietos.
Lietuvai, pagal turizmą reguliuojančius įstatymus, verslo aplinką ir infrastruktūrą bei žmogiškuosius, kultūros ir gamtos išteklius, šiemet skirtos atitinkamai 30, 46 ir 89 vietos, Latvijai – 32, 43 ir 86 vietos, Estijai – 17, 21 ir 47 vietos, o Lenkijai – 72, 68 bei 29 vietos.
Vieni didžiausių trūkumų Lietuvai siekiant konkurencingumo turizmo srityje, ekspertų nuomone, susiję su nepakankamu šalies pasiekiamumu oro transportu bei nedideliu turizmo ir kelionių paslaugų kainų konkurencingumu.
Nepalankiai įvertintas ir Lietuvos valdžios turizmui teikiamas prioritetas bei natūralių gamtos išteklių lygis – atitinkamai 95 ir 108 vietos pasaulyje.
Tačiau Lietuva gali pasigirti ir tam tikrais pranašumais – ji užima antrąją vietą iš 133 pasaulio šalių sveikatos ir higienos srityje, nusileisdama tik pirmąją vietą užimančiam Hong Kongui.
