„Pernai metų antroje pusėje pastebėjome, kad įmonės pradėjo aktyviau dirbti su savo skolininkais. Jeigu pandemijos pradžioje verslas, ypač dirbantis su stipriau pandemijos paveiktais sektoriais, daugiau dėmesio skyrė savo verslo strategijos perorientavimui, tai antrojo karantino metu matome, kad įmonės pradėjo dėti daugiau pastangų skoloms atgauti, – sako dr. Gerda Jurkonienė, atvirų duomenų platformos „Abalt“ direktorė. – Įmonės ieško galimybių ne tik paspartinti atsiskaitymus, neleisti įsisenėti skoloms, bet taip pat deda daugiau pastangų išieškodamos ilgalaikes skolas – trečdalis mūsų platformoje viešinamų įmonių skolų susidarė dar prieš pandemiją“.
Pasak platformos vadovės, įmonės ne tiktai atidžiau vertina skolų susidarymo aplinkybes, skolininkų mokumą, bet taip pat yra mažiau kantrios naujiems skolininkams, ir siekia savo pinigus atgauti greičiau nei prieš pandemiją.
Platformos duomenimis, dažniausiai skolas vėluoja apmokėti statybų sektoriaus įmonės (30 proc. visų skolininkų). Toliau rikiuojasi transporto ir logistikos įmonės (22 proc.) ir mažmeninės bei didmeninės prekybos įmonės (18 proc.).
Pasak statybų įmonėms įrangą nuomojančios „Storent“ skolų valdymo specialistė Oksanos Čepulienės, jau pirmojo karantino metu įmonė pajuto sulėtėjusį sąskaitų apmokėjimą, tačiau tuo metu, vyraujant neapibrėžtumui, į tokius vėlavimus ar prašymus suteikti daugiau laiko sąskaitoms apmokėti, įmonė reagavo geranoriškai, ir atsiskaitymo sąlygų negriežtino. „Buvome gavę iš kelių klientų prašymus atidėti mokėjimus iki karantino pabaigos, ir dėl to draugiškai su klientais susitarėme, siekdami išlaikyti bendradarbiavimą su stipriais, ilgamečiais klientais,“, – sako O.Čepulienė.
Pasak „Storent“ atstovės, atrojo karantino metu kai kurios įmonės pradėjo gudrauti – prašo atidėti mokėjimus, nors kitiems tiekėjams sumoka. „Nuo rudens skolininkų padaugėjo, tad turime ir daugiau teisminių bylų, kuriais siekiame atgauti skolas, – sako O.Čepulienė. – Pastebime, kad net ir klientai, dirbantys su valstybės užsakymais, lėčiau gauna mokėjimus, tad vėluoja mokėti ir mums. Atsižvelgdami į visas aplinkybes, sustiprinome klientų monitoringo sistemą, kasdien peržiūrime pokyčius klientų pusėje – ir reaguojame iš karto. Manome, kad verslo įmonės, kurios nestabdė savo veiklos, tikrai jau adaptavosi prie pasikeitusios realybės– todėl mokėjimų vėlavimus vertiname priekabiau, o į klientus žiūrime atidžiau“.
Pasak „Abalt“ vadovės G.Jurkonienės, dažnai įmonės neįvertina to fakto, kad laiku klientų apmokamos sąskaitos skatina efektyvų apyvartinių lėšų judėjimą įmonėje ir leidžia tiksliau planuoti investicijas bei išlaidas.
„Labai svarbu išmokti ankstesnių krizių pamokas – t.y. ne tiktai koncentruotis į pajamų augimą, bet taip pat atidžiai peržiūrėti darbo su vėluojančiais atsiskaityti klientais procesus, aktyviai naudotis visais rinkoje prieinamais įrankiais – skolininkų viešinimu atvirų duomenų platformose, skolų išieškojimo įmonių paslaugomis, o atsižvelgus į skolininko finansinę įvertinti ir teisminio proceso būtinybę. Tai ne tik padės atgauti bent dalį skolos, bet taip pat ir prisidės prie visos verslo ekosistemos skaidrumo, efektyvumo ir greitesnių įmonių tarpusavio atsiskaitymų“, – sako „Abalt“ vadovė.
