„Siekiant efektyviai naudoti valstybės lėšas vykdant viešuosius pirkimus, labai svarbu atsižvelgti į perkamo objekto kainos ir kokybės santykį. Tačiau ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus Lietuvos viešuosiuose pirkimuose, ypač mažesnės vertės pirkimuose, taikomas gana retai, nors visos teisinės galimybės taikyti šį vertinimo kriterijų yra sudarytos. Todėl Vyriausybė ir jai pavaldžios įstaigos ir įmonės visoms perkančiosioms organizacijoms turėtų parodyti gerosios praktikos pavyzdį“, – sako ūkio ministras E. Gustas.
Šiuo metu tiek galiojančios Europos Sąjungos (ES) viešųjų pirkimų direktyvos, tiek Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos perkančiajai organizacijai leidžia laisvai pasirinkti, kaip vertinti tiekėjų pateiktus pasiūlymus, – pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų ar pagal mažiausią kainą.
Pagal š. m. sausio 15 d. Europos Parlamente priimtas naujas viešųjų pirkimų direktyvas perkančioji organizacija visada turės išsirinkti ekonomiškai geriausią pasiūlymą, kuris galės būti nustatomas atsižvelgiant į kainą ar išlaidas arba vertinant kainos ir kokybės santykį. Šios direktyvos turėtų būti paskelbtos ES oficialiajame leidinyje kovo mėn. pabaigoje, jos įsigalios praėjus 20 dienų po paskelbimo. Įsigaliojus minėtoms direktyvoms, valstybės narės turės per dvejus metus jas perkelti į savo nacionalinę teisę.
Pasak ūkio ministro, pasiūlymas, kuriam šiandien pritarė Vyriausybė, paskatins kokybiškiau vykdyti viešuosius pirkimus ir padės formuoti gerąją viešųjų pirkimų praktiką, ši leis tinkamai pasirengti viešųjų pirkimų reglamentavimui įgyvendinus naujas viešųjų pirkimų direktyvas.
Atsižvelgdama į šiandieninę situaciją dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijaus taikymo viešuosiuose pirkimuose, Vyriausybė taip pat pavedė Ūkio ministerijai kreiptis į visas perkančiąsias organizacijas ir paskatinti jas siekti dažniau taikyti minėtą kriterijų, o Viešųjų pirkimų tarnybai rekomendavo stiprinti metodinės pagalbos teikimą tiekėjų pasiūlymų vertinimo srityje.
Ūkio ministerija, įvertindama ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijaus svarbą, ir iki šiol įvairiomis priemonėmis skatino jį taikyti viešuosiuose pirkimuose. 2013 m. spalio mėn. priimtais Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimais nustatyta, kad vykdant supaprastintus pirkimus ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijais gali būti tiekėjo darbuotojų patirtis ir kvalifikacija. Iki įsigaliojant šiems įstatymo pakeitimams, pasiūlymai negalėjo būti vertinami remiantis šiais subkriterijais, nors praktikoje neretai iškildavo poreikis tokius subkriterijus įtraukti į ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo subkriterijų sąrašą.
Viešųjų pirkimų, kuriuose taikomas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus, apimtys pastaruoju metu gerokai išaugo. 2011 m. pirkimai, kuriuose buvo taikomas šis kriterijus, sudarė 6,7 proc. bendrosios viešųjų pirkimų vertės, 2012 m. ir 2013 m. – beveik 25 proc. Tačiau supaprastintuose pirkimuose, kurių vertė sudaro apie 30 proc. bendrosios pirkimų vertės, ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus taikomas itin retai. Jeigu tarptautinių pirkimų, kuriuose buvo taikomas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus, vertė 2013 m. sudarė 34,3 proc. bendrosios tarptautinių pirkimų vertės, tai supaprastintų pirkimų – tik 6,6 proc. bendrosios supaprastintų pirkimų vertės.
