„Dabar yra tokios dvi skirtingos formos, ir jos skirtingai apmokestinamos – žemės ūkio bendrovės moka mokesčius kaip eilinis juridinis asmuo, ir vieni kitiems sako, kad jūs esate lengvesnėse sąlygose. Manau, kad Vyriausybės tikslas galėtų būti suvienodinti visas tas sąlygas, kad visiems būtų vienodai geros sąlygos“, – antradienį po susitikimo su Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generaliniu direktoriumi Jonu Sviderskiu žurnalistams teigė Viktoras Pranckietis.
J.Sviderskio teigimu, žemės ūkio bendrovių apmokestinimas yra tokia pats, kaip ir kitų įmonių, išskyrus žemės ūkio įmonėms taikomą 5 proc. pelno mokestį. Kitos įmonės moka 15 proc.
„Bet (daugiau – BNS) mokėt nėra nuo ko, o iš kitos pusės, jeigu apsimokestina pelnu, tai mes nebeturime galimybės investuoti į tą pačią žemę – ir taip mes penkis kartus mažiau investuojame į gamybą, į vieną hektarą, negu yra Europos Sąjungos vidurkis. Tai kiek investuojame, tiek ir gauname“ – pareiškė jis.
J.Sviderskio duomenimis, užpernai žemės ūkio bendrovių pelningumas „buvo nulinis“, 2016 metais – 1,6–1,8 proc.
Jis taip pat mano, kad sekant estų pavyzdžiu, Lietuvoje neturėtų būti apmokestinamas ūkininkų kaupiamas rezervas.
„Mes dirbame po atviru dangumi, o neturint rezervo, atsirandant visokiems kataklizmams – tiek gamtos, tiek ir ekonominėms krizėms, turime turėti užsiauginę šiek tiek raumenų“, – teigė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos atstovas.
Tai ir ieškokime bendrų taškų – gal tai gali būti vienoda sistema: vienodos nuolaidos, vienodos ir prievolės visiems.
V.Pranckietis teigė, jog ūkininkų ūkiai, skirtingai nei žemės ūkio bendrovės, iš pelno mokesčio negali išskaičiuoti išlaidų, tarkime, kelio remontui.
„Tai ir ieškokime bendrų taškų – gal tai gali būti vienoda sistema: vienodos nuolaidos, vienodos ir prievolės visiems“, – teigė V.Pranckietis.
Pasak jo, kai kurių ūkininkų ūkiai dydžiu net lenkia žemės ūkio bendroves.
„Kartais bendrovė yra 400–600 hektarų, o tas ūkininkas – 1,2–3 tūkst. hektarų. Tad nebereikėtų ieškoti skirtumo tarp ploto ar didumo, tiesiog yra skirtingos valdymo formos, o ne turinys“, – teigė jis.
Seimo pirmininkas taip pat sakė inicijuosiąs susitikimą su ūkininkų sąjungos atstovais.
Finansų ministerija siūlo, kad ūkininkai, kurių apyvarta per metus nesiektų 25 tūkst. eurų, būtų atleisti nuo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įmokų. Finansų viceministrė Daiva Brasiūnaitė anksčiau BNS yra sakiusi, kad tokių ūkininkų galėtų būti apie 160 tūkst.
Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas yra sakęs, kad dalis ūkininkų galėtų nemokėti nei „Sodros“, nei sveikatos draudimo įmokų arba pusę jų dengtų valstybė. Ministras norėtų, kad ir šie mokesčiai, ir GPM būtų skaičiuojami nuo bendrų produkcijos pardavimų.
