„Nesiečiau dujų brangimo ir skolininkų skaičiaus augimo. Tai migruojantys skaičiai, tačiau turime nemažai skolininkų ir kuo labiau brangsta kuras, tuo jų daugėja. Didžiausia skolininkė – savivaldybė, taip pat skolingi ir gyventojai, ir įmonės. O bendra skola šiemet sudaro 120 mln. litų, beveik tokia pati kaip 2002 metais“, – sakė įmonės komercijos direktorius Rimantas Germanas.
Anot jo, šiuo metu niekas nesikeis – brangstant dujoms, sostinėje brangs viskas, įskaitant ir šilumą.
Du kartus per metus buitiniams vartotojams kainas perskaičiuojančios „Lietuvos dujos“ dar vieno pabrangimo nuo liepos 1 dienos tvirtino nedramatizuojančios ir nematančios tiesioginių sąsajų tarp dujų ir visa kita brangimo. Pasak įmonės atstovės spaudai Jolitos Butkienės, mažiausiai dujų suvartojantys daugiabučių gyventojai brangimo smūgio tikrai nepajus.
„Smulkiausi vartotojai – tie, kurie per metus suvartoja iki 500 kubinių metrų dujų. Į šią kategoriją patenka ne tik turintys dujinę viryklę, bet net ir mažų butukų, kuriuose yra autonominis dujinis šildymas, savininkai. Kiek jiems gali pabrangti paslaugos po liepos 1 dienos? Na, litu ar daugiausia keliais“, – sakė J.Butkienė.
Vilniaus regione kartu su Vilniaus miestu vartotojų skolos „Lietuvos dujoms“ šių metų birželio 1 dieną siekė 3,4 mln. litų. Tai daugiau nei trečdalis visų Lietuvos vartotojų skolų.
