Prieš kelias savaites Vilniaus miesto savivaldybė savo pranešime spaudai akcentavo, kad šių metų biudžetą formuos išlaikant tas pačias prioritetines sritis – saugumą, modernumą ir patogumą. Švietimui ir ugdymui numatoma skirto 288,2 mln. eurų, miesto infrastruktūros gerinimui, miesto tvarkymui – 127,7 mln. eurų, socialinei apsaugai 64,6 mln. eurų, aplinkos apsaugai 43,3 mln. eurų, kultūros ir sporto plėtrai 19,7 mln. eurų, sveikatos apsaugai 13 mln. eurų ir kitoms sritims – 60,2 mln. eurų.
Plačiau skaitykite čia: Planuojamas Vilniaus miesto biudžetas: didžiausias dėmesys švietimui, infrastruktūrai ir socialinei apsaugai
Poreikiai didesni už galimybes
Tad visas miesto biudžetas siekia per 610 mln. eurų, tačiau miesto galimybės skirstyti pinigus yra ribotos – nemaža dalis biudžeto yra konkrečios dotacijos, numatytos tam tikroms sritims, tarkim, švietimui – mokytojų atlyginimams. Lieka miestui apie 338 mln. eurų.
Milijonų, atrodytų, vis tiek daug, tačiau, kaip sakė susitikime P.Poderskis, miesto biudžetas tikrai nėra tokio dydžio, kokio sostinei reikėtų. Tad turima apie 338 mln. eurų, o štai poreikis yra maždaug 482 mln. eurų, todėl Vilniui tenka riboti numatomas reikmes ir gyventi iš tiek, kiek suplanuoja Finansų ministerija.
„Mūsų patikslintas planas pernai metais buvo didesnis nei projektas šiemet, todėl yra pakankamai daug įtampų, bet mes kol kas negalime remtis kokiomis nors papildomomis prognozėmis, nes jos tik prognozės. Jeigu mes vidury metų turėsime daugiau dividentų, į tai atsižvelgsime, jeigu didės GPM, į tai irgi atsižvelgsime.
Tačiau iš esmės biudžetas gana smarkiai didėjo 2017 ir 2018 metais, bet jo didėjimas yra sustojęs“, – sakė P.Poderskis.
Susirūpino Senamiesčio gatvėmis
Paprašyti pateikti klausimus, susirinkę žmonės itin domėjosi gatvių tvarkymui ir rekonstrukcijai.
Vienas iš Vilniaus savivaldybės tarybos salėje susirinkusių žmonių klausė, ar biudžete Senamiesčiui numatytos lėšos – fasadų, balkonų remontui, o taip pat ir gatvėms. „Trakų, Dominikonų gatvės duobėtos, išlinkusios, lyg taip ir turėtų būti. Ar ieškoma galimybių atnaujinti Senamiesčio gatves?“ – klausė vilnietis.
P.Poderskis teigė, kad su Senamiesčiu problema yra tokia, jog jo gatvių remontas komplikuotas. Jis kaip pavydį pateikė Skapo gatvę, kuri tvarkoma jau labai ilgai: Kultūros paveldo departamentas tai derino projektus, tai atšaukė savo suderinimus. „Senamiesčio teritorijoje didesnė problema yra ta, kad projektų suderinimas užtrunka labai ilgai. Ir tai ne dėl mūsų projektų kokybės ar jos trūkumo, nepasirengimo, o dėl to, kad suderinti su visais ir įtikti tiek derinančioms institucijoms, tiek bendruomenėms užtrunka. Vilniečiai labai reiklūs ir tą padaryti gana sunku“, – teigė administracijos direktorius, vis dėlto pripažįstamas, kad ir lėšų gatvių remontui skiriama mažiau, nei reikėtų.
Tas pats vilnietis užklausė ir apie S.Batoro gatvę – ir kelias baisus, ir apšvietimo nėra. „Esu ten dirbęs 1975 metais, tiesiant vandentiekį, tai ten planuotas troleibusų eismas, todėl mus vertė labai gerai dirbti. Tačiau per tiek metų situacija tikrai nepagerėjo“, – teigė vyras.
P.Poderskis priminė, kad pernai jau startavo, o šiemet tęsiamas gatvių apšvietimo tinklų modernizavimas visame mieste, esančios lempos keičiamos LED šviestuvais, tam numatyta apie 20 mln. eurų per trejus metus. „Šis modernizavimas turėtų reikšmingai pakeisti visą miesto vaizdą ir veidą. Ar apima ir jūsų minimą teritoriją, ar ten bus modernizuojama gatvės danga, dviračių takai, apšvietimas, tiksliai pasakyti negaliu“, – kalbėjo direktorius.
Jį papildė patarėja Daiva Mikulskienė, kad šiuo metu dar tik surinkti duomenys iš seniūnijų ir žiūrima, kur situacija prasčiausia, o kur dar galima laukti.
Pradės rekonstruoti
Vieną gerą naujieną P.Poderskis turėjo visiems, važinėjantiems Žirnių ir Liepkalnio gatvėmis ir kerta jų sankryžą, kurioje nuolat susidaro eismo spūstys. „Žirnių ir Liepkalnio gatvių sankryžos rekonstrukcija jau netrukus turėtų pajudėti, šiuo metu laukiama statybos leidimo, finansavimas iš Vyriausybės numatytas. Todėl šiemet ten darbai turėtų vykti“, – kalbėjo administracijos direktorius.
O štai Juodojo kelio ir Tolimosios gatvės rekonstrukcijai gautą statybos leidimą atmetė Visuomenės sveikatos centras, priežasčių Vilniaus savivaldybė tikina kol kas nežinanti. Bet tikimasi tą leidimą netrukus gauti. Ši rekonstrukcija bus susijusi su anksčiau minėta Žirnių-Liepkalnio gatvių sankryžos pertvarką.
Žaliųjų ežerų gatvę remontuoti irgi žadama – šiemet bus rengiamas projektas, jeigu bus pritarta biudžeto projektui, tad darbai gatvės tvarkymo pajudės kitąmet.
Ar permainos laukia ir sankryžos ties Gariūnais? Kol kas greičiausia ne, nors ir žadama ateityje kelią nuo Kauno plento iki pat pasienio su Baltarusija turėtų būti be šviesoforų.
O štai kai kurių kandidatų į Vilniaus merus žadamas nemokamas viešasis transportas P.Poderskiui neatrodo tinkama mintis. Jo teigimu, papildomų pajamų vargu ar Vilnius gaus, o išlaidų turės – iš biudžeto reikės dar per 30 mln. eurų, kuriuos teks paimti iš tokių programų, kaip sporto aikštynų tvarkymas ar gatvių remontas.
Keli skaičiai
Keletas įdomesnių skaičių iš šių metų Vilniaus biudžeto projekto, pateikto vilnius.lt:
Balsių mokyklos statyboms – 1.775 mln. eurų
Neformalaus ugdymo įstaigų veiklos finansavimui ir plėtrai poreikis bei planas skiriasi gana stipriai: poreikis buvo 5 mln. eurų, o planuojami vos 2,255 mln. eurų.
„Go Vilnius“: poreikis – 5,384 mln. eurų, biudžeto projekte numatyta 4,765 mln. eurų.
Seniūnijų veiklai poreikis buvo 1,175 mln. eurų, projekte planuojama skirti vos 742 tūkst. eurų.
Nacionalinio stadiono griuvėsių apsaugos ir apšvietimas – 50 tūkst. eurų.
Vilniaus miesto teritorijų priežiūrai poreikis siekia 32,168 mln. eurų, o projekte numatyta viso labo 14,251 mln. eurų.
Šeimos gydytojo institucijos stiprinimas Vilniaus m. savivaldybei pavaldžiose sveikatos priežiūros įstaigose: poreikis – 7,3 mln. eurų, projekte numatyta 3,175 mln. eurų.
Šiemet neketinama skirti pinigų ir tiesiogiai keturiems profesionaliems sporto klubams, kaip buvo įprasta jau ne vienerius metus. Savivaldybės taryba dar gruodžio pradžioje apsisprendė, kad vietoj tiesioginių dotacijų turės 2,6 mln. eurų, kuriuos per konkursą išsidalins profesionalūs klubai. Tad pretenduoti į šiuos pinigus galės ne tik Vilniaus „Rytas“ (krepšinis), „Žalgiris“ (futbolas), „Kibirkštis“ (moterų krepšinis) ir „VNC Šviesa“ (rankinis), bet ir kitų sporto šakų klubai.
