„Kreipėmės į premjerą, kad būtų pakeistas Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymas, ir vanduo, kurį gyventojai naudoja buitinėms reikmėms, nebūtų apmokestinamas. Vandens kaina neturėtų kilti ir smulkiajam verslui, vaikų darželiams, mokykloms, ligoninėms, kitoms socialines paslaugas teikiančioms įstaigoms. Gyventojų pajamos nedidėja, dujos pabrango 38 procentais, šildymas visoje Lietuvoje – apie 20 proc., dabar didinama kaina už vandenį, nors tam nėra jokio poreikio. Kas beliks toliau? Mokėti už orą? Tikiuosi, Vyriausybė išgirs argumentus“, – sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas.
Priėmus Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo pakeitimus vanduo Vilniaus gyventojams brangs 0,01 centu už kubinį metrą, verslo, pramonės ir kitiems juridiniams asmenims – 0,27 centais už kubinį metrą. Dar 10–11 centų šalto vandens kaina gyventojams didėja dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 metais patvirtintos naujos kainų skaičiavimo metodikos, kurioje numatyti nauji turto nusidėvėjimo normatyvai. Taip pat pagal komisijos 2011 metų birželio mėnesio nutarimą gyventojams, kurie už geriamąjį vandenį karšto vandens gamybai atsiskaito pagal karšto vandens apskaitos prietaisus kaina didėja 30 centų.
Vilniaus gyventojai už vandenį moka mažiausiai visoje Lietuvoje – 3,61 ct/m3 be PVM, Kauno gyventojai moka 3,81 ct/m3, Klaipėdos – 3,99 ct/m3, Šiaulių – 5,48 ct/m3, Utenos – 5,19 ct/m3, brangiausiai už vandenį moka Neringos gyventojai – 9,15 ct/m3.
Paskutinį kartą šalto vandens kaina vilniečiams keitėsi nuo 2011 metų rugsėjo 1 dienos ir padidėjo nuo 4,22 Lt iki 4,37 Lt už kubinį metrą.
