Vilniaus tarybos politikams kasmet tenka apsispręsti, ar atleisti dvi didžiausias sostinės sporto ir koncertų arenas nuo nekilnojamojo turto mokesčio.
UAB „Vilniaus pramogų arena“, valdanti areną Ąžuolyno gatvėje, už pernai metus turėtų sumokėti 58,8 tūkst. Lt. Kaip rašoma bendrovės aiškinamajame rašte, Pramogų arena prisideda prie „Lietuvos sporto populiarinimo bei Vilniaus miesto gyventojų kultūrinimo“, bet negauna jokių dotacijų ir lengvatų, išlaikoma privataus kapitalo lėšomis.
Lietuvoje yra daug areną, kurios savo veiklos pobūdžiu yra beveik tapačios Pramogų arenai. Dauguma arenų gauna savivaldybių paramą ir lengvatines sąlygas, – rašoma UAB „Vilniaus pramogų arena“ aiškinamajame rašte.
Pramogų arenos valdytojai tikina remiantys ledo ritulį, dailųjį čiuožimą, kerlingą ir greitąjį čiuožimą, o su tuo susijusias išlaidas tenka kompensuoti iš ne sporto veiklos pajamų. „Svarbu pažymėti, kad šiuo metu Lietuvoje yra daug areną, kurios savo veiklos pobūdžiu yra beveik tapačios Pramogų arenai. Dauguma arenų gauna savivaldybių paramą ir lengvatines sąlygas“, – rašoma aiškinamajame rašte.
„Siemens“ areną valdanti UAB „Universali arena“ turėtų už šiuos metus sumokėti 225 280 Lt. Tačiau ir ji nori tokios prievolės išvengti.
Aiškinamajame rašte bendrovė savo prašymą motyvuoja „Siemens“ arenos vykdomos visuomeninės, socialinės, kultūrinės ir sporto veiklos reikšmingumu Vilniaus miestui ir šaliai. „Bendrovės investicijos į „Siemens“ universalios arenos projektą siekia 65 mln. Lt. Be to, bendrovė pažymi, kad per ateinančius kelerius metus bus vykdomos investicijos į arenos modernizavimą, kurios sieks 1 mln. Lt“, – teigiama rašte.
Bendrovės investicijos į „Siemens“ universalios arenos projektą siekia 65 mln. Lt. Be to, bendrovė pažymi, kad per ateinančius kelerius metus bus vykdomos investicijos į arenos modernizavimą, kurios sieks 1 mln. Lt, – teigiama UAB „Universali arena“ rašte.
Taip pat „Siemens“ arenos valdytojai, kaip ir kasmet, primena, kad ši arena yra vienintelė Lietuvoje, pastatyta už privačias lėšas, kadangi Kauno „Žalgirio“, Klaipėdos „Švyturio“, Šiaulių ir Panevėžio „Cido“ arenos buvo finansuojamos savivaldybių ir valstybės biudžeto lėšomis, gavo ES paramą.
Ar Vilniuje esančios arenos sulauks malonės nemokėti nekilnojamojo turto mokesčio, paaiškės trečiadienį. Kasmet dėl to taryboje užverda arši diskusija, kadangi daliai sostinės politikų atrodo, kad šie objektai vis dėlto nenusipelno mokesčių lengvatų.
Vilniaus miesto taryba trečiadienį spręs, ar atleisti nuo nekilnojamojo turto mokesčio ir Vito Gerulaičio vardo teniso akademiją, kurios mokestis už 2013-2014 metus siekia 617,4 tūkst. Lt, bei Lietuvos sporto draugiją „Žalgiris“, turinčią už 2013-2014 metus sumokėti 92,6 tūkst. Lt.
