Didžiausias pagalys į jos ratus – vėlavusi galimybė pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) lėšomis. Tačiau šiemet regiono plėtrą ketinama paskatinti jai iš kelio pašalinus ir kai kurias biurokratines kliūtis.
Keturis kartus per metus posėdžiaujanti Vilniaus regiono plėtros taryba šiemet rinkosi jau antrą kartą. Vilniaus apskrities viršininko administracijos vadovybė ir Vilniaus regiono savivaldybių merai daugiausia dėmesio skyrė regiono projektų planavimo eigos ir jų įgyvendinimo paspartinimo galimybėms aptarti. Visi bendrai sutarė, kad sutrumpinus kai kuriuos projektų tikrinimo ir vertinimo terminus bei darbo grupių pasitarimus pakeitus į susirašinėjimą elektroniniais laiškais svarbių regionui projektų įgyvendinimas ir lėšų panaudojimas vyktų kur kas sparčiau.
Aptariant Vilniaus regiono plėtros 2007-2013 metų plano įgyvendinimą 2008 metais pabrėžta, kad iš planuotos 801 priemonės už 1,791,7 mln. litų įgyvendinta arba pradėta įgyvendinti veiklų tik už 397,8 mln. litų.
Šalina trukdžius
Vilniaus apskrities viršininko pavaduotojas Gintaras Sodeika LŽ prisipažino, kad ne visas Vilniaus regiono plėtros tarybos patvirtintame Vilniaus regiono plėtros plane 2007-2013 metams numatytas regiono raidos kryptis, uždavinius ir priemones jiems pavyko įgyvendinti per 2008 metus.
„Pagrindinė priežastis – lėšų trūkumas. Galimybių regionui gauti ES paramos atsirado tik 2008 metų pabaigoje, kai atsakingos institucijos patvirtino teisės aktus, reikalingus projektams planuoti ir įgyvendinti. Prognozuojame, kad šiais metais numatytos regiono plėtros priemonės bus įgyvendintos gerokai sėkmingiau dėl padidėjusių ES paramos panaudojimo galimybių“, – teigė G.Sodeika. Pasak jo, Vilniaus regiono plėtros tarybos priimti sprendimai leis regiono savivaldybėms per 2009-2013 metus įgyvendinti regionui reikšmingus projektus, naudojantis ES struktūrinių fondų parama.
„Gerinant transporto infrastruktūrą visose savivaldybėse bus rekonstruojami keliai, gatvės, įrengiami pėsčiųjų, dviračių takai, įdiegiamos eismo saugumą užtikrinančios priemonės. Siekiant išsaugoti gamtos išteklius, pagerinta aštuonių regiono vandens telkinių būklė, išvalytos praeityje užterštos teritorijos. Daug dėmesio Taryba skyrė teritoriniam ir strateginiam regiono plėtros planavimui tobulinti. Tikiu, kad kai apskrities viršininko administracija ir regiono savivaldybės parengs numatomus teritorijų ir strateginio planavimo dokumentus, regiono plėtra taps labiau subalansuota“, – tikino pašnekovas.
Visoms šioms veikloms Vilniaus regione vykdyti numatoma panaudoti apie 124 mln. litų ES struktūrinių fondų lėšų, 11 mln. litų – valstybės biudžeto ir 26 mln. litų – regiono savivaldybių biudžetų lėšų.
Vilniaus apskrities viršininko administracijos Regioninės plėtros departamento direktorius Ričardas Sabaliauskas, pristatydamas regiono planavimo eigą ir pasiūlymus jai paspartinti, pažymėjo, kad procesą lėtina tiek išoriniai, tiek vidiniai veiksniai. „Tai ir nacionalinių teisės aktų priėmimo bei keitimų vėlavimas ir su tuo susiję finansavimo sąlygų aprašų pakeitimai, taip pat žmogiškųjų išteklių trūkumas“, – vardijo R.Sabaliauskas.
Jo teigimu, šie veiksniai lemia ne visada efektyvų regiono projektų planavimą, regiono projektų sąrašų sudarymo vilkinimą, papildomą darbo krūvį pareiškėjams, savivaldybių administracijoms, regionų plėtros taryboms. Todėl buvo sutrumpinti projektų tikrinimo ir vertinimo terminai, taupant laiką susitarta daugiau bendrauti elektroniniais laiškais.
Investavo į kokybišką aplinką
Aptariant Vilniaus regiono plėtros 2007-2013 metų plano įgyvendinimą 2008 metais pabrėžta, kad iš planuotos 801 priemonės už 1,791,7 mln. litų įgyvendinta arba pradėta įgyvendinti veiklų tik už 397,8 mln. litų. Plėtros plano priemonėms įgyvendinti daugiausia lėšų buvo skirta iš valstybės (144,3 mln. litų) ir savivaldybių (123,9 mln. litų) biudžetų. ES lėšos sudarė apie 30 proc. visų panaudotų lėšų (120,4 mln. litų).
Pasak LR vidaus reikalų ministerijos Regioninės plėtros departamento vyr. specialistės Rasos Tamulevičiūtės, ir pagal apimtį, ir pagal lėšų poreikį pernai daugiausia projektų buvo įgyvendinta pagal priemonę „Sveika ir kokybiška gyvenamoji aplinka“, o projektams „Progresyvi ir nuolat auganti ekonomika“ bei „Produktyvūs ir konkurencingi žmogiškieji ištekliai“ savivaldybės skyrė mažiau dėmesio.
„Tokį lėšų paskirstymą lėmė didelis investicijų į viešųjų paslaugų kokybę, susiekimo infrastruktūrą, energijos, šilumos ir dujų ūkio modernizavimą, aplinkos infrastruktūros gerinimą poreikis“, – aiškino R.Tamulevičiūtė. Ji pažymėjo, kad pernai Vilniaus regiono plėtros planas įvykdytas vos penktadaliu (22,2 proc.).
„Palyginti lėtą vykdymo procesą lėmė tai, kad galimybė regionams gauti ES paramos atsirado tik paskutiniais 2008 metų mėnesiais, kai ministerijos patvirtino teisės aktus, reikalingus projektams planuoti ir įgyvendinti. Prognozuojame, kad šiemet Vilniaus regiono plėtros plano įgyvendinimo procesas paspartės dėl padidėjusių ES paramos panaudojimo galimybių“, – teigė specialistė.
