Iki šių metų lapkričio pirmosios savivaldybės turi priimti sprendimus, kaip bus apmokestinti žemės savininkai nuo kitų metų sausio pirmosios. A.Zuokas, prieš priimdamas sprendimą dėl žemės mokesčio, nusprendė pasikonsultuoti su pramonininkais – Lietuvos pramonininkų konfederacijos jis prašė nuspręsti, koks yra jų prioritetas – žemės savininkai ar žemės nuomininkai.
Šiuo metu savivaldybė iš žemės savininkų per metus surenka 6 mln. Lt, tuo metu iš nuomininkų – 13 mln. Lt. Nuo kitų metų pradėjus taikyti minimalų tarifą, iš žemės savininkų būtų surenkama apie 11 mln. Lt.
Mero teigimu, logika reikalauja, kad daugiau mokėti turėtų nuomininkas, o ne tas, kuris į žemę jau investavo ją nusipirkęs, tačiau žadėjo atsižvelgti į pramonės įmonių, kurios dabar yra konkurencingos daugiausia dėl to, kad jų darbuotojų atlyginimai nėra dideli, nuomonę.
„Reikia pasižiūrėti, kaip tai paveiktų įmonių veiklą”, – sakė A.Zuokas.
A.Zuoko teigimu, yra galimybė daryti mokestinį spaudimą tiems žemės savininkams, kurie žemės nenaudoja. Tokia žemė dirvonuoja, ji praktiškai neapmokestinta ir esą savininkai tik laukia geresnių rinkos sąlygų žemei parduoti.
„Šis įstatymas mums geras ta prasme, kad mes galėsime daryti mokestinį spaudimą tiems turto savininkams, kurie turi žemę ar nuosavybėje, ar nuomoja, tačiau ta žemė nenaudojama, ji dirvonuoja, su ja niekas nedaroma. Tokios žemės laikymas nieko nekainuoja. (...) Be abejo, tai palies stipriai bankus, kurie šiandien yra didžiausi žemės turėtojai, nes krizės laikotarpiu nemažai žemės perėmė bankai arba su jais susijusios įmonės. Nuo kitų metų jiems tokia žemė kainuos“, – pramonininkams sakė A.Zuokas.
