Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vilniaus valdžios krachas: pinigų nebėra, skolos didžiulės, bankai nebeskolina

Artūras Zuokas
Andriaus Ufarto/BFL nuotr. / Vilniaus meras Artūras Zuokas
Šaltinis: 15min
0
A A

Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Valdas Klimantavičius Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje trečiadienį konstatavo, kad sostinė pinigų nebeturi, Vilnius biudžete didžiulė skylė, o bankai nebeskolina. Dabar Vilniaus miesto bendra skola yra truputį daugiau nei 1,2 mlrd. Lt, nuo metų pradžios sumažėjo 14 mln. Lt. Finansų ministerija svarstys galimybę gelbėti sostinės savivaldybę dar didinant Vilniui tenkančią gyventojų pajamų mokesčio dalį.

Vilnių kamuoja likvidumo problema. Esame patiniame defolte. Nesugebame subalansuoti pajamų ir išlaidų. Sąskaitoje yra minus 26 milijonai.

„Vilnių kamuoja likvidumo problema. Esame patiniame defolte. Nesugebame subalansuoti pajamų ir išlaidų. Sąskaitoje yra minus 26 milijonai“, – sakė V.Klimantavičius.

Pasak jo, situaciją komplikuoja tai, kad sostinei nebeskolina jokie bankai: „Kreipėmės į Finansų ministeriją paskolos, nes nė vienas bankas nesuteikia nei lito paskolos. Jų motyvas – kol nebus subalansuotos pajamos ir išlaidos, bankai neskolins. Dėl to atsirado dar 100 mln. litų skylė biudžete, kurios mes padengti negalime.“

BFL/Tomo Lukšio nuotr./Vakdas Klimantavičius, Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius
BFL/Tomo Lukšio nuotr./Valdas Klimantavičius, Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius

V.Klimantavičius skundėsi, kad tokia situacija susidarė dėl sisteminių Vyriausybės ir Seimo klaidų. „Tai bus pirmas defoltinis sostinės atvejis Europoje. Šalis, kuri planuoja miesto pajamas, priveda jį iki tokios situacijos“, – skundėsi administracijos direktorius.

Jis patikino, kad sostinėje pastaruoju metu sustabdyti visi investiciniai projektai. „Šalyje renovuota 70 proc. mokyklų, o Vilniuje tik 28 mokyklos“, – sakė V.Klimantavičius.

Prie šių metų Vilniaus biudžeto pridėta 115 mln. litų vien skoloms padengti. Tikrai yra skirta nemažai lėšų, bet ar jos nukreipiamos skolų mažinimui – kitas klausimas, – teigė E.Žilevičius.

Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius sakė, kad nebėra ko slapstytis ir bijoti žodžio „bankrotas“. Jis siūlė valstybei prisiimti dalį visų savivaldybių skolų. Pasak jo, „tada gyvenimas pajudėtų“.

Viena iš Vilniaus bankroto priežasčių įvardintas ir lengvatinių keleivių vežimas visuomeniniu transportu. Finansų viceministras Edmundas Žilevičius teigė, kad savivaldybės pačios nustato visuomeninio transporto bilieto kainą.

Pasak jo, prie šių metų Vilniaus biudžeto pridėta 115 mln. litų vien skoloms padengti. Per dvejus metus bus skirta maždaug 250 milijonų litų valstybės lėšų, skirtų tik skoloms dengti.

Vilnius per pastaruosius trejus metus surinko daugiau pajamų, nei buvo planuota, tačiau skolų grąžinti nesugeba. „Tikrai yra skirta nemažai lėšų, bet ar jos nukreipiamos skolų mažinimui – kitas klausimas“, – sakė E.Žilevičius.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Sostinės valdžios atstovai salę Vilniaus savivaldybėje iškeitė į pramogų ir poilsio centrą „Trasalis“.
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Sostinės valdžios atstovai salę Vilniaus savivaldybėje iškeitė į pramogų ir poilsio centrą „Trasalis“.

Valstybės kontrolės atstovė teigė, kad vienintelei Vilniaus savivaldybei Lietuvoje pareikšta pretenzijų dėl finansinių ataskaitų rinkinio. Taip neparodoma reali Vilniaus finansinė padėtis.

2012 m. buvo padidintas skolinimosi limitas Vilniaus savivaldybei ir paskolos ėmė viršyti pajamas. Šiuo metu procesas dar paspartėjo, o pradelstų įsipareigojimų kiekis auga. 2013 m. Vilniaus pajamos dėl pakeistų įstatymų padidėjo 47 mln. litų, tačiau, nepaisant to, didėjo ir skolos.

Gelbėjimo ratas – dar didinti Vilniui tenkančią gyventojų pajamų mokesčio dalį

Finansų viceministras E.Žilevičius pranešė, kad sprendžiant Vilniaus skolų problemą, gali tekti vėl didinti gyventojų pajamų mokesčio dalį, tenkančią savivaldybei. „Vėl reikės svarstyti dėl GPM didinimo“, – sakė E.Žilevičius.

Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Bronius Bradauskas siūlo parengti pataisas dėl kitokios GPM mokėjimo į savivaldybių biudžetus tvarkos, nes dabartinė labiausiai netenkina Vilniaus. Dabar mokestis mokamas pagal gyvenamąją, o ne darbo vietą.

Vilniaus miestui skiriama GPM dalis nuo šių metų padidinta 6 procentiniais punktais – iki 48 proc.

Vilniaus savivaldybės duomenimis, pajamų dalis, tenkanti vienam miesto gyventojui, užpernai siekė 1865 litus, Kauno – 2045, Rygos – 3029, o Talino – 3270 litų.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką