Vilniaus meras Artūras Zuokas, pristatydamas šių metų biudžetą, optimizmu netryško. Bendras sostinės biudžetas, įvertinus visus finansinius resursus, bus 1,381 mlrd. Lt, o tai yra 145 mln. Lt mažiau, negu buvo pernai. „Pagrindinė priežastis – šiemet Vilniaus miestas mažiau skolinsis, negu ankstesniais metais, kai buvo skolinamasi 200 mln. Lt. Šiemet skolinsimės tik 60 mln. Lt. Seimas mums patvirtino 1,014 mlrd. Lt, kuris yra 3 proc. mažesnis nei pernai. Šis biudžetas yra mažiausias nuo 2009-ųjų“, – sakė meras.
Meras pažymėjo, kad su finansų ministru buvo diskutuojama apie tai, jog Finansų ministerija kompensuos miestui negautas pajamas – nekilnojamojo turto mokestį. Taip atsitiko dėl pakeistų įstatymų, kas lėmė, kad turto mokestis Vilniaus mieste nebuvo surinktas. Ši suma siekia 36 mln. Lt, o jeigu jie nebus skirti, tuomet, anot mero, tarybos nariams teks patiems dalgiais šienauti žolę ir vežti gėles iš savo sodybų, kad papuoštume sostinės gatvės liepos 1 dienai, kai Lietuva pradės pirmininkauti ES.
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Artūras Zuokas |
Taupymui erdvės A.Zuokas įžvelgia, tačiau tai tikrai neišgelbės itin prastos sostinės finansinės situacijos. „Per kiek daugiau nei metus sumažinome 24 mln. Lt savo išlaidas. Šiemet priimti aiškūs sprendimai, kad visi asignavimų valdytojai mažina savo išlaidas 10 proc., tik miesto tvarkymui biudžetą didiname, nes pastaraisiais metais tam būdavo skiriama per mažai lėšų“, – teigė A.Zuokas.
Sutaupyti tikimasi pertvarkius visuomeninio transporto sistemą. Bus reorganizuojamos ir ugdymo įstaigos, kurias lanko mažai vaikų, o patalpos yra per didelės.
„Pagrindinė ir vienintelė priežastis, kodėl Vilniaus finansinė situacija tokia, yra tai, kad Vyriausybė, ypač buvusioji, perkėlė finansinę naštą ant vilniečių pečių. Vienam Vilniaus miesto gyventojui tenka mažiau lėšų palyginti su kitais Lietuvos gyventojais. Jau nekalbu apie Rygą arba Taliną. Rygos biudžetas didėja 6 proc., Vilniaus – mažėja 3 proc. Vilniaus miestas jau negali tenkinti elementarių poreikių, jau nekalbant apie naujus kelius, darželius ir pan.“ – skundėsi A.Zuokas.
Paklaustas, ar miesto skolai artėjant prie milijardo ir netrukus gali būti lygus miesto biudžetui Vilnius nebankrutuos, meras to neigti nepuolė. „Miesto finansinė situacija yra sudėtinga, iš savo pusės padarysime viską, bet sprendimus dėl mokesčių priima Vyriausybė, formuodama biudžetus visiems miestams, ir Seimas. Tad sprendimai,deja, priimami ne savivaldybėje, o Gedimino prospekte. Tą turėtų suprasti ir politikai, ir miesto gyventojai“, – teigė meras.
ES lėšų Vilnius šiemet turėtų gauti pakankamai – per 200 mln. Lt. Didžioji jų dalis bus skirta tęsti jau pradėtus projektus – Vakarinį aplinkkelį, nuvažiavimą į A.Goštauto gatvę. O norint pradėti kažką naujo vėl susiduriama su finansinėmis problemomis – įsisavinant ES lėšas reikia prisidėti ir savivaldybei, o tam lėšų nėra.
Vilniaus savivaldybė yra suskaičiavusi, kad pajamų dalis, tekusi vienam vilniečiui pernai metų biudžete, buvo gerokai mažesnė nei kauniečiui ar Rygos ir Talino gyventojui. Vienam vilniečiui 2012 metais teko 1865,6 Lt, kauniečiui – 2047,4, Rygos gyventojui – 3029,2 Lt, Talino – 3270,8 Lt.
Vilniaus miesto interneto portale www.vilnius.lt/biudzetas2013 savo pastabas teikti ir balsuoti dėl svarstomo šių metų biudžeto gali ir vilniečiai. Komentuoti biudžeto projektą gali tik registruoti portalo vartotojai, pasiūlymai ir balsavimo rezultatai iš karto bus matomi tarybos nariams ir specialistams, dirbantiems Finansų departamente.
