Sekite 15min Google
Viešoji įstaiga „Girių inspekcija“ įspėja, kad pokyčiais norima iškirsti senus parko pušynus, o judėjimas „Extinction Rebellion Lietuva“ pasigedo Valstybinės miškų tarnybos ir kitų valstybinių aplinkosaugos institucijų išvadų dėl siūlymo Vilniaus mieste mažinti miškų plotus.
Tuo metu klimato judėjimas „Fridays for Future Lietuva“ sako, kad nepateiktas kiekvieno ploto ekologinės būklės vertinimas, saugomų rūšių ir buveinių patikros rezultatai, alternatyvų analizė, poveikio aplinkai ir klimatui vertinimas.
Vyriausybės nutarimo projektą parengusios Aplinkos ministerijos teigimu, dviejuose – 0,87 ha ir 0,73 ha Vingio parko sklypuose, vakarinėje dalyje, norima pastatyti pėsčiųjų ir dviratininkų tiltą per Nerį ties parodų ir kongresų centru „Litexpo“, kuris, pasak Vilniaus savivaldybės, pagerintų miesto mobilumą ir įvaizdį.
Vilniaus miesto savivaldybė BNS pranešė, kad nuo sausio norint miško žemę versti kitomis naudmenomis, reikalingas Vyriausybės pritarimas.
„Dėl to savivaldybės administracijos direktoriaus raštu buvo kreiptasi į Vyriausybę dėl kelių sklypų“, – rašoma atsiųstame komentare.
„Teritorijos išmiškinimas yra būtinas tilto konstrukcijų, taip pat pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimui. Neatlikus šios procedūros, tilto statybai negalėtų būti išduodamas statybą leidžiantis dokumentas“, – tvirtina sostinės savivaldybė.
„Extinction Rebellion Lietuva“ priekaištauja, kad kitomis naudmenomis verčiant parko 1,7311 ha miško žemės sklypą konkrečios statybos nenurodomos, apsiribojama bendru visuomeninės paskirties, bendrojo naudojimo ir atskirųjų želdynų teritorijų formavimu.
„Fridays For Future Lietuva“ ir „Extinction Rebellion Lietuva“ teigia, kad praėjusią savaitę kreipėsi į generalinę prokurorę Nidą Grunskienę dėl viešojo intereso gynimo, apsaugant aukšto rekreacinio potencialo Neries pakrantes Vilniaus mieste.
Generalinė prokuratūra BNS pranešė, kad tokie kreipimaisi yra gauti ir nagrinėjami.
„Girių inspekcija“ sako irgi nepritarianti numatymui panaikinti miško žemės statusą dviem Vingio parko sklypams, kuriuose, visuomeninės organizacijos teigimu, pagal Miškų valstybės kadastro duomenis, auga iki 225 metų amžiaus pušynai.
„Griežtai nepritariame šių dviejų sklypų miško žemės pavertimui kitomis naudmenomis, kol nėra patikimai įrodyta, kad sprendiniai nepaveiks 225 metų amžiaus pušų, jų šaknynų, buveinių vientisumo ir ekologinės aplinkos“, – sakoma jos rašte.
Pasak „Girių inspekcijos“, 225 metų pušynas Vilniaus miesto centre yra išskirtinė ir praktiškai neatkuriama ekologinė, kraštovaizdinė, klimato reguliavimo, rekreacinė ir kultūrinė vertybė ir tokio medyno negalima kompensuoti naujais želdiniais, o jo apsaugos silpninimas negali būti pateisinamas vien patogesne infrastruktūros trasa ar teritorijos naudojimo būdo pakeitimu.
Kaip BNS teigė „Girių inspekcijos“ steigėjas Laurynas Žemaitis, kol kas nėra aišku, kiek medžių galėtų būti iškirsta.
„Gali būti, kad visą tą teritoriją iškirs, gali būti, kad tik kelis medžius. Dėl to mes rengiame raštus, kad būtų užtikrinta, patikslinta, kiek tiksliai bus iškirsta, kokią įtaką gamtai, žalą padarys“, – teigė jis.
Dalį miškų paversti kitomis naudmenomis siūlo sostinės savivaldybė, tam pritaria Aplinkos ministerija.
Nutarimo projektu iš viso siūloma keisti daugiau nei 20 sklypų paskirtis. Kitomis naudmenomis dėl įvairių priežasčių paversti siekiama iš viso 10,14 ha mieste esančių miškų.