Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas: „Bankų sąjungai sukurti ES teks išspręsti nacionalinių interesų klausimus“

Vitas Vasiliauskas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Vitas Vasiliauskas
Šaltinis: 15min
0
A A

Europos Sąjungai (ES) teks išspręsti nacionalinių interesų klausimus, jei ji nori iki 2013 metų pabaigos padaryti pažangą, kuriant bankų sąjungą, teigia ES Vadovų Tarybai šį pusmetį pirmininkaujančios Lietuvos centrinio banko vadovas.

Nepaisant įtemptos darbotvarkės, Vokietijos abejonių ir artėjančių Europos Parlamento rinkimų, pažangą galima padaryti, pareiškė Vitas Vasiliauskas interviu agentūrai „Reuters“.

Įvairių Europos bankų režimų suvienijimas į sąjungą, kuri turėtų bendrą priežiūros instituciją, bendras bankų gelbėjimo taisykles ir priemones žlungantiems bankams likviduoti, yra pagrindinis Lietuvos pirmininkavimo prioritetas, pareiškė jis.

Politinis susitarimas pasiektas

„Svarbiausia bus iki 2013 metų pabaigos išspręsti nacionalinių interesų klausimus“, - sakė V.Vasiliauskas.

„Svarbiausia bus iki 2013 metų pabaigos išspręsti nacionalinių interesų klausimus. Dėl bankų sąjungos principų pasiektas politinis susitarimas. Tikiuosi, kad visos šalys paisys šių principų“, – sakė Lietuvos banko vadovas.

V.Vasiliausko teigimu, bankų sąjunga sukurta „maždaug 50 procentų“. Numatyti teisės aktai, pagal kuriuos Europos centrinis bankas (ECB) galėtų perimti bankų priežiūrą, taip pat politinis susitarimas dėl bendrų taisyklių, kaip kiekviena šalis turėtų padalyti nuostolius tarp žlungančių jos bankų kreditorių.

Praėjusį mėnesį Europos Komisija (EK) pateikė pasiūlymus sukurti bendrą bankų pertvarkymo instituciją, kuri bankų likvidavimą tvarkytų Europos, o ne nacionaliniu lygiu. Šie pasiūlymai bus perduoti atitinkamos srities ministrams svarstyti.

Birželį, besibaigiant Airijos pirmininkavimui, euro zonos valstybės iš esmės susitarė dėl principų, pagal kuriuos bankų kreditoriai prisiimtų tinkamą bankų nuostolių ir rekapitalizavimo išlaidų dalį. Dabar, dalyvaujant Lietuvos banko atstovams, dėl šių klausimų vyksta techninės derybos. Vėliau susitarimas bus perduotas Europos Parlamentui.

Derybose išsamiai svarstoma, kokių rūšių kreditorius galima priversti prisiimti dalį nuostolių, koks turėtų būti jų būtiniausias indėlis. Taip pat svarstoma, kokiomis priemonėmis galėtų naudotis vyriausybės finansų stabilumui skatinti.

„Gali būti persiderėta dėl kiek daugiau techninių pakeitimų. Manau, atsižvelgiant į tam tikrus nacionalinių interesų nesutapimus nacionalinių institucijų lankstumas yra viena iš tų sričių, kuriose galima pasiekti tam tikrą kompromisą“, – pareiškė V. Vasiliauskas.  

Požiūriai skiriasi

Prieš tai, kai birželį buvo pasiektas susitarimas, Didžioji Britanija, Prancūzija ir Švedija pasisakė už tai, kad valstybės narės turėtų daugiau galimybių veikti savo nuožiūra. Vokietija ir Nyderlandai pasisakė už labiau suderintą požiūrį.

Vokietija taip pat išreiškė abejonių dėl Europos Komisijos planų priėmus bendras nacionalines bankų pertvarkymo taisykles įsteigti bendrą bankų pertvarkymo instituciją.

Vokietija taip pat išreiškė abejonių dėl Europos Komisijos planų priėmus bendras nacionalines bankų pertvarkymo taisykles įsteigti bendrą bankų pertvarkymo instituciją.

Siekdama išvengti būtinybės keisti ES sutartį, nes tai būtų ilgas ir su politine rizika susijęs procesas, Komisija pasiūlė, kad bendra bankų pertvarkymo institucija būtų pavaldi Komisijai.

Tačiau Berlynas mano, kad tinkamą bankų pertvarkymo instituciją galima sukurti tik pakeitus ES sutartį.

V.Vasiliauskas teigia žinąs, kad rugsėjį Vokietijoje įvyksiantys rinkimai gali padaryti poveikį pažangai, tačiau pabrėžia, jog visos valstybės narės yra sutikusios, kad bankų sąjunga yra prioritetas.

„Tai aukščiausio laipsnio ES prioritetas“, – pareiškė Lietuvos banko vadovas.

Europos dėmesys nuo Lietuvos pastangų siekti svarbių susitarimų gali nukrypti ir dėl Europos Parlamento rinkimų, kurie vyks kitą gegužę, ir dėl artėjančios dabartinės Europos Komisijos kadencijos pabaigos.

V.Vasiliauskas žino, kad jo komanda iš esmės turės tik pusketvirto mėnesio didžiajai savo užduočių daliai atlikti, nes Lietuvos pirmininkavimo laikotarpiu bus ir vasaros atostogų, ir Kalėdų švenčių.

Jis neigia, kad tokio dydžio šalis, kaip Lietuva, gali nesugebėti padaryti tiek daug per tokį trumpą laiką.

„Lietuva nėra pirmoji tokia nedidelė šalis, perėmusi pirmininkavimą. Svarbus ne tik šalies dydis“, – sako V.Vasiliauskas.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką