Tačiau V.Vasiliauskas tikisi, jog staigių veiksmų imtis neteks: galbūt bankai išgirs šią pastabą ir patys susiprotės, pirmadienį rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
„Neverta kalbėti apie kokias nors poveikio priemones, kol yra galimybių bankus įtikinti, sutarti ir geranoriškai rasti išeitį“, – sakė V.Vasiliauskas.
Komerciniai bankai kol kas tvirtai prieštarauja, kad mokesčiai mažėtų. Esą jų dabartiniai įkainiai yra teisingi, o jei valstybė kam nors norėtų nuolaidų, turėtų už jas pati ir sumokėti.
„Galima subsiduoti, bet tai būtų daroma visų mokesčių mokėtojų sąskaita“, – paaiškino Lietuvos bankų asociacijos pirmininkas Stasys Kropas.
Rinkos prižiūrėtojai į tokias bankininkų kalbas žvelgia skeptiškai – jų nuomone, didindami mokesčius už įvairias įmokas bankai kompensuoja netektas pajamas.
„Pereiti iš vieno banko į kitą sudėtinga ir brangu, tad vienam bankui kilstelėjus įkainius klientai pas konkurentus neplūsta“, – tvirtino Lietuvos banko finansinio stabilumo skyriaus viršininkas Mindaugas Leika.
Jis pastebėjo, kad vos mokesčius kilsteli vienas, tą patį daro ir kiti bankai.
Pernai Lietuvos komerciniai bankai iš komisinių mokesčių uždirbo 673 mln. litų. Tai – 22 mln. litų daugiau negu užpernai.
2010-aisiais kiekvienas Lietuvos gyventojas komerciniams bankams už šias paslaugas sumokėjo po 200 litų.
Lietuvos banko duomenimis, daugiausia komisinių pajamų bankai gauna būtent už pavedimus ir įmokas.
Tuo tarpu bankininkai, užuot mažinę komisinius mokesčius, turėtų skatinti žmones naudotis elektroninės bankininkystės paslaugomis: mokėti sąskaitoje esančiais pinigais
„Beveik visi bankai skyriuose yra pastatę terminalus, kuriais galima sumokėti įvairius mokesčius vos už keliasdešimt centų. Jei tame pačiame skyriuje moki prie langelio – kainuoti gali net ir 8 litus.
Du trečdaliai Lietuvos žmonių turi interneto prieigą – jie mokesčius tikrai gali sumokėti būdami namuose. Kone kiekvienoje seniūnijoje vyksta kompiuterinio raštingumo pamokos. Galimybių įgyti žinių yra pakankamai“, – įsitikinęs S.Kropas.
„Internetu mokėti pigiau. Bet paprastai taip daro daugiausia jaunesni žmonės. Vyresni gyventojai ar pensininkai, kurie internetu nesinaudoja, turi mokėti didesnius komisinius mokesčius, nors jų pajamos paprastai mažesnės. Tokia sistema nelogiška“, – Lietuvos bankų asociacijos vadovui prieštaravo M.Leika.
