Pasak VKC projektų vadovo Jokūbo Niedvaro, valstybės valdomų įmonių skaidrumas vertinamas vidutiniškai.
„Matome ir kokybiškų dalių, neblogai vertinamas sklaidos principas, tačiau yra ir silpnų dalių – pavyzdžiui, socialinė atsakomybė, kuri yra nauja sritis ir kurioje yra kur padirbėti“, – antradienį konferencijoje sakė J.Niedvaras.
Pasak jo, socialinė atsakomybė yra vienintelis neigiamai vertinamas gerosios valdysenos kriterijus (C+ balas skalėje nuo A+ iki D-) – ją VKC neigiamai įvertino daugiau nei 70 proc. atvejų.
Korupcijos prevencijos laikymąsi šiose įmonėse VKC įvertino B balu.
„Situacija nėra tokia bloga, kaip atrodė iš pirmo žvilgsnio. Nemažai įmonių ėmėsi vienų ar kitų veiksmų korupcijos prevencijos srityje“, – pabrėžė J.Niedvaras.
Tuo metu pagal kolegialių organų – valdybų ir stebėtojų tarybų – gerosios valdysenos rodiklį valstybės įmonės gavo B balą. Pasak J.Niedvaro, jį sumažino tai, kad ketvirtis bendrovių neturi valdybų.
Geriausiai įvertinta valdybų ir stebėtojų tarybų nepriklausomybė ir kompetencija, blogiausiai – atrankos procesas.
Tuo metu pagal strateginį planavimą ir įgyvendinimą valstybės įmonės įvertintos gerai.
„Ši dimensija yra vertintina labiau teigiamai, nei neigiamai. Lūkesčių raštai parengti daugumoje valstybės valdomų įmonių, didžiąją dalį strateginių planų turinio vertiname kaip teigiamą“, – teigė VKC projektų vadovas.
Sudarydamas valstybės valdomų įmonių gerosios valdysenos indeksą, VKC atsižvelgė į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas, „Nasdaq“ bendrovių valdymo kodeksą, Nuosavybės gairių, Skaidrumo gairių ir Atrankos gairių nuostatas.
Indeksą VKC sudaro nuo 2012-ųjų metų.
