2016 metų gegužę euro zonos finansų ministrų pasiektas susitarimas, pagal kurį skolų naštos mažinimo klausimas bus svarstomas tik po to, kai bus įvykdytos visos trečiojoje pagalbos Graikijai programoje numatytos priemonės, tebegalioja, nurodė ministerija, kurią cituoja „Deutsche Welle“.
Ministerija taip pat pažymėjo, kad reformų, kurias Atėnai įsipareigojo įgyvendinti, įvykdymas padės šaliai grąžinti skolas. Todėl Vokietijos vyriausybė laikosi nuomonės, jog būtų teisinga palaukti, kol 2018 metais baigsis trečiosios pagalbos Graikijai programos galiojimas.
Prie Vokietijos ministerijos pareikštos pozicijos prisijungė ir Europos stabilumo mechanizmo (ESM) atstovas, pareiškęs, kad Graikijos skolų mažinimo klausimas pasibaigus dabartinei pagalbos programai bus svarstomas tik tuo atveju, jeigu tokios priemonės bus būtinos. ESM atmeta galimybę nominaliai nurašyti dalį Graikijos skolų.
Graikijos skolos siekia maždaug 300 mlrd. eurų. Nuo 2010 metų šalis gauna tarptautinių kreditorių – Europos Komisijos, Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) – pagalbą.
2015 metais kreditoriai su Atėnais suderino trečiąją finansinės pagalbos programą, kurios vertė siekia 86 mlrd. eurų.
Vėliau šį mėnesį euro zonos finansų ministrai spręs, ar skirti Graikijai naują – 7,5 mlrd. eurų dydžio – paskolų išmoką.
