„Palyginti didelė emisijos apimtis visų pirma yra COVID-19 pandemijos, darančios didelę įtaką federalinio biudžeto ir jo specialiųjų fondų pajamoms ir išlaidoms, rezultatas“, – teigė Vokietijos skolas valdanti federalinė agentūra.
Vokietija šiais metais išleido obligacijų už 406,5 mlrd. eurų ir tai buvo dvigubai daugiau nei praėjusiais metais.
Į Vokietijos konstituciją yra įtraukta priemonė – „skolų stabdys“, numatantis, kad grynoji nauja skola per metus apribojama iki 0,35 proc. visos ekonominės produkcijos apimties, tačiau kanclerės Angelos Merkel kabinetas sustabdė taisyklės galiojimą, kad padėtų šaliai įveikti pandemiją.
Vyriausybė tikisi sugrįžti prie įprastų griežtų biudžeto taisyklių 2022 metais.
Šiais metais Vokietijoje paramai įmonėms ir darbuotojams buvo išleista arba suteikta paskolų už daugiau nei trilijoną eurų.
Didžiuliai įsipareigojimai dėl išlaidų reiškia, kad Vokietija 2020 ir 2021 metais privalės prisiimti 300 mlrd. eurų naujos grynosios skolos.
Planuojamos obligacijų emisijos už 222 mlrd. eurų terminas bus nuo 2 iki 30 metų; obligacijų emisijos už 241 mlrd. eurų išpirkimo data numatyta po 12 mėnesių ar mažiau, o dar 6–8 mlrd. eurų vertės obligacijų emisija bus indeksuojama pagal infliaciją.
Vokietijos vyriausybės obligacijos laikomos etaloninėmis tarptautinėse skolų rinkose bei vertinamos kaip viena saugiausių investicijų, o tai reiškia, kad vyriausybė greičiausiai turės galimybę surinkti lėšų labai žemomis palūkanomis.
