Ši prognozė paskatino audringas koalicinės vyriausybės diskusijas dėl to, kaip paskirstyti viešąsias lėšas didžiausiame Europos Sąjungos (ES) ūkyje.
Finansų ministras Olafas Scholzas pareiškė, kad vietos, žemių ir federalinė vyriausybės per ateinančius ketverius metus gaus 124 mlrd. eurų mažiau nei buvo paskaičiuota prieš pusę metų.
Pasak jo, pagrindinė priežastis yra lėtėjantis pasaulio ekonomikos augimas bei prekybos karai, kuriuos Jungtinės Valstijos kariauja su Europos Sąjunga ir Kinija ir kurie daro įtaką Vokietijos eksporto galiai.
„Jei pasaulinė paklausa mažėja mažėjant augimui visame pasaulyje, žinoma, mes jaučiame to poveikį“, – kalbėjo O.Scholzas spaudos konferencijoje, pridūręs, kad pagrindinės priežastys buvo „sukeltos žmonių“.
Mažesnės įplaukos iš mokesčių mažina Vokietija entuziazmą dėl didelių indėlių į euro zonos skatinamąsias investicijas, kaip to nori ES partnerės, arba į bendrą NATO gynybą, kaip to reikalauja JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Nepaisant santykinio mokesčių pajamų trūkumo, A.Merkel vyriausybė pažadėjo laikytis savo „juodojo nulio“ politikos ir neprisiimti naujų skolų, kad būtų išvengta būsimų fiskalinių problemų senėjančioje šalyje.
A.Merkel partijos – konservatyviosios Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) – ir opozicinių Laisvosios demokratų bei Žaliųjų partijų ekonomikos ekspertai pareikalavo sumažinti tam tikras išlaidas ir subsidijas.
CDU taip pat paragino O.Scholzo socialdemokratų (BPD) partiją atsisakyti svajonės padidinti senatvės pensijas skiriant tam ne vieną milijardą.
Kiti CDU partijos nariai paragino sumažinti įmonių pelno mokestį, siekiant paskatinti ekonomiką ir taip padidinti būsimas pajamas iš mokesčių.
Tuo tarpu Žalieji paragino nutraukti valstybines subsidijas, kurios kenkia klimatui, įskaitant ir automobilių bei oro transporto sektoriams.
Mokesčių sąmatą du kartus per metus apskaičiuoja darbo grupė, į kurią įeina ekspertai iš federalinės ir žemių vyriausybių, centrinio banko, statistikos biuro ir mokslinių tyrimų institutų.
