-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Kur iš tiesų maistas brangesnis – Vokietijoje ar Lietuvoje?

Lietuvoje pasklido informacija, kad maisto prekės Lietuvoje yra brangesnės nei Vokietijoje ar Baltarusijoje. Parlamentarai net pareikalavo ūkio ministro paaiškinimo, kokios tokio keisto reiškinio priežastys. Tuo tarpu Vokietijoje gyvenantys lietuviai iš tokio sujudimo tik juokėsi – reikia labai pasistengti, kad rastum analogišką produktą, kuris Lietuvoje kainuotų brangiau nei Vokietijoje. 15min.lt aiškinosi, kaip yra iš tikrųjų.
Maisto produktų kainos Vokietijoje
Maisto produktų kainos Vokietijoje / Eglės Digrytės nuotr.

Specialistai pastebi, kad daugeliu atveju tokie tyrimai yra klaidinantys, nes lyginami nevienodi produktai nevienodose prekybos vietose. Pavyzdžiui, aukštos kokybės lietuviškas sūris brangioje parduotuvėje lyginamas su pigiausiu pieno mišinio produktu mažų kainų prekybos centre ar turguje. 15min.lt atliko eksperimentą. Žurnalistai tą pačią dieną pasivaikščiojo po prekybos tinklą „Rimi“ ir panašų Vokietijos prekybos tinklą „REWE“.

Kainų skirtumai akivaizdūs

Vaisiai, daržovės, miltų gaminiai ir kitos į mūsų akiratį pakliuvusios prekės Vokietijoje kainuoja gerokai brangiau.

Šis palyginimas nepretenduoja į mokslinį tyrimą. Palyginimo metodologija paprasta – mes žvelgėme į atskiras prekių grupes, išsirinkome pigiausius ir brangiausius tos pačios grupės produktus ir išvedėme aritmetinį jų kainų vidurkį.

Nelyginome produktų, kurių kainos amplitudė itin didelė. Antai, tyrime nėra sūrio arba dešros, nes šių produktų kainas ir sudėtį palyginti itin sunku.

Taip pat ignoravome akcijų metu nurodytas kainas su nuolaida ir itin brangius ekologiškus tos pačios prekių grupės produktus.

Dar viena problema tapo skirtingi pakuočių dydžiai, todėl lyginome tik tuos produktus, kurie supakuoti vienodais kiekiais arba kuriuos prieš perkant galima pasverti. Palyginimui pasirinkome panašaus segmento prekybos centrus. Nelyginome kainų prekybos centruose ir turguje, nors iš nuotraukų matyti, kad jos kartais gali skirtis.

TAIP PAT SKAITYKITE: Seimo narys K.Masiulis reikalauja ištirti, kodėl maistas Lietuvoje brangesnis nei Vokietijoje

Parduotuvėje stengėmės elgtis taip, kaip elgiasi racionalūs pirkėjai. Prekių kainas fotografavome ir visą informaciją išguldėme šiame tekste bei jį lydinčioje lentelėje.

15min.lt/Kainos Vokietijoje ir Lietuvoje
15min.lt/Kainos Vokietijoje ir Lietuvoje

Palyginimo rezultatai gana akivaizdūs – kainos Lietuvoje ir Vokietijoje iš tiesų labai skiriasi, tačiau vienintelė prekė, kuri Lietuvoje žymiai brangesnė, yra varškė. Panašios kiaulienos ir cukraus kainos. Tokių visame pasaulyje parduodamų prekių kaip „Coca Cola“ kainos taip pat beveik nesiskiria. Vaisiai, daržovės, miltų gaminiai ir kitos į mūsų akiratį pakliuvusios prekės Vokietijoje kainuoja gerokai brangiau.

Esame linkę nepastebėti

Mes esame linkę selektyviai atsirinkti tik tuos įrodymus, kurie pateisina išankstinę mūsų nuomonę, – teigė J.Varanauskienė.

SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė 15min.lt teigė, kad didžiosiose Vakarų šalyse prekės galėtų kainuoti mažiau dėl masto ekonomijos, kai gaminami dideli kiekiai ir tai leidžia mažinti pelno maržas, tačiau tai kompensuoja didesnis darbo užmokestis, didesnė nekilnojamojo turto ir transportavimo kaina bei daug kitų veiksnių.

„Reiktų aiškintis, kodėl žmonėms atrodo, kad pas mus maisto prekės kainuoja brangiau? Tai susišaukia su Lietuvos situacija, kai statistika rodo, kad infliacija buvo 0,2 proc., o gyventojai šaukia, jog viskas pabrango ne mažiau kaip 20 proc.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Julita Varanauskienė
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Julita Varanauskienė

Mes esame linkę selektyviai atsirinkti tik tuos įrodymus, kurie pateisina išankstinę mūsų nuomonę. Jeigu lyginame geros kokybės vietinio gamintojo sūrį Lietuvoje ir kitą žemos kokybės pieno produktą užsienyje, tai kainos tikrai skirsis.

Man pačiai tenka girdėti iš užsieniečių, pavyzdžiui, švedų, kad Lietuvoje maistas yra geresnis. Vėlgi, veikia pasaulinė rinka, todėl mūsų gamintojai tą maistą taip pat turi galimybių eksportuoti į užsienį“, – minėjo finansų ekspertė.

Pigesnės, bet sunkiau įperkamos

Jeigu skaičiuosime, kiek valandų reikia dirbti, kad lietuvis nusipirktų kilogramą kiaulienos ir kad vokietis nusipirktų tą patį, tai tikrai įsitikinsime, kad lietuviams maistas yra santykinai brangesnis.

Kita žmonių nepasitenkinimo priežastimi gali būti suvokimas, kad tos pačios prekės, net jei jos ir kainuoja panašiai, Vakarų šalių piliečiams yra kur kas prieinamesnės dėl didesnių atlyginimų.

„Jeigu skaičiuosime, kiek valandų reikia dirbti, kad lietuvis nusipirktų kilogramą kiaulienos ir kad vokietis nusipirktų tą patį, tai tikrai įsitikinsime, kad lietuviams maistas yra santykinai brangesnis“, – teigė J.Varanauskienė.

Pasak jos, ES tikslas, kad šalių ekonomikos panašėtų viena į kitą: „Jei pažiūrėtume, kiek pas mus nuo 2004 m. padidėjo vidutinis darbo užmokestis, tai tikrai pamatysime, kad augimo tempai buvo didesni nei Vokietijoje. Kai pats tame vandenyje esi, tai nesupranti, kad temperatūra kyla, bet jei pamatuotume, tai temperatūros skirtumas būtų žymus.“

Jautrumas kainai mažėja

Didėjant pajamoms žmonių motyvacija ieškoti pigesnio produkto mažėja.

J.Varanauskienės nuomone, kainas geriausiai lyginti imant konkrečią to paties gamintojo prekę. „Tikriausiai ne vienas pirkdamas batus yra pastebėjęs, kaip pro mūsų parduotuvėse pardavinėjamų prekių etiketes šviečia kitos, užsienio rinkai skirtos ir kur mažesnės kainos.

Pardavėjas visada turės savo paaiškinimą, nes kainuoja prekių atvežimas, Lietuvos rinka mažesnė, kitur didesnė konkurencija ir daug kitų priežasčių“, – sakė ji.

TAIP PAT SKAITYKITE: Kodėl lietuviški pieno produktai užsienyje kainuoja pigiau nei Lietuvoje?

Pasak pašnekovės, 2008 m. kilusi ekonominė krizė privertė ne vieną šeimą Lietuvoje peržiūrėti savo įpročius. Keitėsi ir įprastinių produktų krepšeliai. Žmonės nuo brangesnių produktų perėjo prie pigesnių.

„Ekonominei padėčiai gerėjant žmonių jautrumas kainai mažėja. Kasdieniai produktai labai priklauso ir nuo mūsų įpročių, ir nuo skonio, ir nuo patogumo. Didėjant pajamoms žmonių motyvacija ieškoti pigesnio produkto mažėja. Žmonės stipriai prisirišę prie prekių ženklų ir be svarios priežasties savo įpročių nėra linkę keisti“, – nurodė finansų ekspertė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius