Pagal sezoniškumą pakoreguoti duomenys parodė, jog rugpjūčio mėnesį nedirbo 5 proc. Vokietijos gyventojų. Šis skaičius atitiko ankstesnių trijų mėnesių iš eilės lygį.
Visgi vertinant absoliučiu dydžiu, kuriuo dažnai remiamasi viešose diskusijose, tačiau kuris mažiau atspindi svarbiausias tendencijas – bedarbių buvo 44 tūkst. daugiau lyginant su ankstesniu mėnesiu, o bendras jų skaičius siekė 2,32 milijono.
Tuo tarpu laisvų darbo vietų rugpjūtį, taip pat remiantis pakoreguotais skaičiais, sumažėjo 8 tūkstančiais. Laisvų darbo vietų mažėjo penktą mėnesį iš eilės.
Nedidelis darbo vietų skaičiaus kritimas rodo nerimą keliančią didžiausios Europos ekonomikos tendenciją, ypač atsižvelgiant į tai, kad šalies centrinis bankas praėjusią savaitę įspėjo, jog trečiąjį ketvirtį Vokietija gali įžengti į recesiją.
Vokietijos gamybos pramonei stiprų smūgį sudavė JAV ir Kinijos – dviejų pagrindinių Vokietijos prekybos partnerių – prekybos karas, lėmęs mažėjančias užsakymų apimtis.
Vokietijos ekonomikos augimo perspektyva „nėra gera“, o „tamsūs debesys didina nerimą darbo rinkoje“, – pareiškė banko „KfW Bank“ darbo rinkos ekspertas Martinas Muelleris (Martinas Miuleris), visgi pridūręs, jog „dar nėra nuosmukio požymių“.
Regioniniu lygmeniu žemiausias nedarbo lygis išlieka Bavarijoje – 2,9 proc., ir Badene-Viurtemberge – 3,3 procento.
Didžiausias nedarbo lygis yra sostinėje Berlyne – 8 proc., ir Brėmeno žemėje – 10,3 procento.
