Naujų užsakymų, kurie paprastai padeda susidaryti išsamesnį vaizdą apie pramonės būklę, sumažėjo 2,4 proc., palyginti su ankstesniu mėnesiu, pranešė federalinė statistikos agentūra „Destatis“, remdamasi pagal sezoniškumą pakoreguotais duomenimis.
Finansinių duomenų bendrovės „FactSet“ apklausti analitikai prognozavo mažesnį – 0,5 proc. – nuosmukį.
„Karo ir aukštų dujų kainų fone pramonės ekonomika rodo aiškius lūžio požymius“, – sakoma Ekonomikos ministerijos pranešime, kuriame likusių metų perspektyvos įvardytos kaip „prislopintos“.
Visgi buvo ir gerų naujienų, nes „Destatis“ gerokai pakoregavo liepos mėnesio pramonės užsakymų rodiklius – nuo 1,1 proc. nuosmukio iki 1,9 proc. prieaugio.
Statistikos agentūra duomenų patikslinimą paaiškino didelės vertės užsakymais aviacijos ir kosmoso pramonėje, apie kuriuos pranešta pavėluotai.
Į eksportą orientuotą Vokietijos ekonomiką pastaraisiais mėnesiais slėgė Rusijos karo Ukrainoje padariniai, kurie dar labiau pagilino tiekimo grandinių problemas ir paskatino energijos kainų augimą visame žemyne.
Rugpjūčio mėnesį paklausos kritimą lėmė 3,8 proc. sumažėjęs užsakymų iš euro zonos šalių skaičius, tuo tarpu vidaus užsakymų sumažėjo 3,4 procento.
Prognozuojama, kad 2023 metais Vokietijos ekonomika panirs į recesiją ir susitrauks 0,4 proc., praėjusią savaitę pareiškė įtakingiausi šalies ekonomikos institutai.
„Numatomą recesiją sukels ženkliai sumažėjusi vidaus paklausa, ypač privataus vartojimo srityje“, – pažymėjo banko LBBW vyresnysis ekonomistas Jensas-Oliveris Niklaschas.
