Išankstiniais federalinės statistikos tarnybos („Destatis“) skaičiavimais, didžiausio Europos ūkio augimas pernai sulėtėjo nuo 1,5 proc. 2018 metais iki vos 0,6 procento.
„Augimo pagreitis pernai smarkiai sumažėjo“, – per spaudos konferenciją Berlyne pareiškė „Destatis“ ekspertas Albertas Braakmannas.
Tačiau statistikos tarnyba taip pat pažymėjo, jog Vokietijos BVP pernai augo dešimtus metus iš eilės ir šis nenutrūkstamos plėtros laikotarpis yra ilgiausias nuo Vokietijos susivienijimo 1990 metais laikų.
Žvelgiant į priekį, „auksinis Vokietijos ekonomikos augimo dešimtmetis laipsniškai artėja prie pabaigos“, pareiškė banko „Berenberg“ vyriausiasis ekonomistas Holgeris Schmiedingas.
Vokietijos pramonė – šalies ekonomikos pagrindas – pastaraisiais metais susidūrė su įvairiais iššūkiais, įskaitant prekybos ginčus, politinius trikdžius, tokius kaip „Brexitas“, pasaulio ekonomikos augimo lėtėjimą ir beveik beprecedenčio masto pokyčius automobilių gamybos sektoriuje.
Tuo tarpu tvirtas vidaus vartojimas, kurį palaikė mažas nedarbas, padėjo ekonomikai išvengti recesijos.
Prasidedant 2020 metams, JAV ir Kinija rengiasi jau trečiadienį pasirašyti „pirmojo etapo“ prekybos susitarimą. Be to, po įtikinamos Boriso Johnsono pergalės Didžiojoje Britanijoje praėjusį mėnesį įvykusiuose pirmalaikiuose rinkimuose yra aiškūs tolesni „Brexito“ žingsniai.
Abu šie veiksniai galėtų suteikti itin reikalingą paspirtį į eksportą orientuotai Vokietijos pramonei.
Tačiau tarptautinė reitingų agentūra „Moody's“ antradienį įspėjo apie „pasaulinės aplinkos prastėjimą“, kuris „2020 metais slopins atvirų [euro zonos] valstybių narių ekonomikų augimą“.
Bundesbankas – Vokietijos centrinis bankas – prognozuoja, jog ūkio augimo tempas šiemet bus panašus į pernykštį, tačiau ekonominių tyrimų institutai ir kai kurie bankų analitikai tikisi nedidelio augimo paspartėjimo – iki maždaug 1 procento.
Mažiausias prieaugis per šešerius metus
Išankstiniais „Destatis“ skaičiavimais, Vokietijos BVP prieaugis 2019 metais buvo mažiausias nuo 2013 metų.
Augimo lėtėjimą nemaža dalimi lėmė paklausos užsienio rinkose silpimas.
Eksportas pernai paaugo tik 0,9 proc., o importas – 1,9 procento. Tuo tarpu 2018 metais eksporto ir importo prieaugis sudarė atitinkamai 2,1 ir 3,6 procento.
Išlaidos statybai Vokietijoje 2019 metais padidėjo 3,8 proc., o investicijų į įrangą augimas smarkiai sulėtėjo – nuo 4,4 proc. 2018 metais iki 0,4 procento.
Tuo tarpu privataus vartojimo augimas paspartėjo nuo 1,3 proc. 2018 metais iki 1,6 proc., o valstybės išlaidų augimas – nuo 1,4 iki 2,5 procento.
Bundesbanko skaičiavimais, Vokietijos federalinio biudžeto perteklius 2019 metais smuko nuo 1,9 proc. BVP metais anksčiau iki 1,5 proc., tačiau agentūros „Bloomberg“ apklausti analitikai prognozavo, jog šis santykis sumažės dar labiau – iki 1,2 procento.
