Federalinio statistikos biuro „Destatis“ teigimu, šis ketvirčio susitraukimas yra „blogiausias nuo finansinės krizės“ 2009 metais ir leidžia įsivaizduoti, kokį poveikį turės nuo kovo vidurio įvestas karantinas.
Antrąjį ketvirtį greičiausiai bus užfiksuotas dar didesnį nuosmukis, prieš prasidedant atsigavimui, pridūrė „Destatis“.
Agentūra taip pat patikslino bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklį 2019 metų paskutiniame ketvirtyje nuo nulinio augimo iki 0,1 proc. sumažėjimo, o tai reiškia, kad Vokietija patyrė du iš eilės ekonomikos traukimosi ketvirčius – tai vadinama technine recesija.
Praėjusį mėnesį Vokietijos ekonomikos ministras Peteris Altmaieris perspėjo, kad šalis išgyvena „didžiausią nuosmukį“ pokario istorijoje.
Kaip ir kitos Europos šalys, Vokietija uždarė gamyklas, parduotuves ir restoranus. Daugelis darbuotojų buvo priversti likti namuose.
Smarkiai nuo eksporto priklausoma Vokietija nukentėjo ir nuo tarptautinės prekybos bei kelionių apribojimų.
„Dėl to smarkiai gerokai privatus vartojimas, eksportas ir investicijos į įrangą“, – sakoma Vokietijos ekonomikos ministerijos pranešime.
Vienintelis augimas per pirmuosius tris metų mėnesius buvo stebimas valstybės vartojimo ir statybų sektoriuose.
„Dvi savaitės karantino [kovo pabaigoje] ir tiekimo grandinių sutrikimai, susiję su karantino priemonių taikymu kitose šalyse, parklupdė Vokietijos ant kelių“, – pareiškė ING banko ekonomistas Carstenas Brzeskis.
Kai kurie ekspertai prognozuoja, kad Vokietijos ekonomika nuo balandžio iki birželio gali susitraukti maždaug 10 procentų.
