„Susidūrusi su infliacija, reikšmingais tiekimo sutrikimais ir karu Ukrainoje, Vokietijos ekonomika įrodė esanti atspari“, – pareiškė ekonominių tyrimų instituto IFO prezidentas Clemensas Fuestas.
Atidžiai stebimas Vokietijos verslo pasitikėjimo šalies ekonomika indeksas, kuris po Rusijos invazijos į Ukrainą kovą smarkiai krito, gegužę paaugo nuo 91,9 punkto mėnesiu anksčiau iki 93 punktų.
Bendrovės optimistiškiau vertino dabartines verslo sąlygas – atitinkamas subindeksas paūgėjo nuo 97,3 iki 99,5 punkto.
Tačiau subindeksas, kuriuo vertinami verslo lūkesčiai dėl ateities, ūgtelėjo kur kas mažiau – nuo 86,8 iki 86,9 punkto, o tai rodo, kad ekonomikos perspektyvos, įmonių vertinimais, tebėra neaiškios.
Didelį nerimą šalies verslui kelia infliacija, kuri, prasidėjus karui Ukrainoje ir smarkiai pabrangus energijai, Vokietijoje balandį pasiekė 7,4 procento.
Vokietija, kaip ir daugelis kitų Europos šalių, yra itin priklausoma nuo importuojamų Rusijos energijos išteklių, visų pirma gamtinių dujų.
Šio importo ribojimas ar nutraukimas galėtų turėti sunkių pasekmių pramonei, kuriai galbūt tektų stabdyti dalį gamybos linijų.
Vokietijos verslo nuotaikos „po Rusijos invazijos į Ukrainą buvo kur kas stabilesnės“ negu po koronaviruso pandemijos pradžios, pažymėjo banko KfW vyriausioji ekonomistė Fritzi Koehler-Geib.
Tačiau didelio pagerėjimo, anot jos, kol kas „nematyti“, nes energijos kainos, regis, tebebus didelės, o dėl griežtų karantinų, kurie dėl koronaviruso tebeskelbiami Kinijoje, „vėl kyla sutrikimų pasaulinėse tiekimo grandinėse“.
