Dabar populiaru
Publikuota: 2020 birželio 23d. 11:13 , Atnaujinta: 2020 birželio 23d. 13:15

VPT: apsaugos priemones delsta pirkti, nes buvo tikinama, kad jų pakanka

Kasdienė higiena ir teisingas respiratorių naudojimas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Apsaugos priemonės

Prasidėjus koronaviruso pandemijai, įstaigos delsė pradėti apsaugos priemonių viešuosius pirkimus, nes buvo teigiama, jog valstybės rezerve jų yra pakankamai, rašoma antradienį paskelbtoje Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) kovai su koronavirusu skirtų pirkimų apžvalgoje. VPT duomenimis, pandemijos metu apsaugos priemonėms išleista 84,4 mln. eurų, sudaryta 1 241 sutartis su 342 tiekėjais.

„Pandemijos pradžioje, perkančiųjų organizacijų teigimu, ilgą laiką buvo tikinama, kad valstybės rezerve esančių priemonių pakaks, todėl buvo delsiama pradėti vykdyti pirkimus. Laiku negavus reikiamų apsaugos priemonių, buvo skubiai pradėti vykdyti pirkimai, ne visais atvejais užtikrinant tiekėjų atrankos skaidrumą ir racionalumą“, – rašo VPT.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Viešųjų pirkimų tarnyba
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Viešųjų pirkimų tarnyba

Pasak tarnybos, taip pat pastebėta, jog trūko centralizuotų sprendimų dėl būtinų apsaugos priemonių įsigijimo bei konsoliduotos informacijos pateikimo, kiek ir kokių priemonių buvo patiekta centralizuotai, kokių priemonių trūko skirtingose savivaldybėse bei kitose įstaigose.

„COVID-19 sukeltos krizės laikotarpiu išryškėjo decentralizuotos viešųjų pirkimų sistemos trūkumai, kai kiekvienas pirkimo vykdytojas veikė savarankiškai, bandydamas rasti prekių turinčius tiekėjus ir derėdamasis su jais konkuravo su kitais pirkimų vykdytojais, susidurdavo su sunkumais patikrindamas priimamas prekes. Centralizuotas organizacijų veikimas, leistų veikti efektyviau bei patirti mažiau streso“ – pranešime spaudai teigia VPT laikinoji vadovė Jovita Petkuvienė.

Be to, pasak VPT, beveik vienu metu visoms perkančiosioms organizacijoms pradėjus vykdyti pirkimus, šiuose pirkimuose tarpusavyje vieni su kitais labiau konkuravo ne tiekėjai, o pirkimų vykdytojai.

„Situaciją sunkino ir vis mažėjanti pasiūla šalies viduje bei pasaulinėje rinkoje. Esant ribotai pasiūlai, trūko centralizuotų pirkimų, leidžiančių sustiprinti viešojo sektoriaus derybinę galią“, – pastebi tarnyba.

Jos teigimu, jeigu centralizuotai būtų nustatyti apsaugos priemonių ar kitų būtinųjų prekių aprūpinimo prioritetai įstaigoms ar savivaldybėms, tai būtų leidę pirkimus vykdyti palaipsniui, užsitikrinant geriausių pasiūlymų gavimą, atsižvelgiant į tuo metu buvusias aplinkybes.

Pirkimuose tarpusavyje vieni su kitais labiau konkuravo ne tiekėjai, o pirkimų vykdytojai.

Iš sudarytų sutarčių VPT taip pat daro išvadą, kad apsaugos ir medicinos priemonių pirkimų sutartys su įmonėmis, kurios įprastai prekiauja tokia produkcija, buvo dažniau sudaromos tų perkančiųjų organizacijų, kurios tokias priemones ar panašias iš jų yra pirkusios ir anksčiau. Taigi, pirkimo vykdytojams, mažiau pažįstantiems specifinę rinką, vienkartinių sutarčių sudarymas specifinėms prekėms yra sudėtingesnis nei reguliariai perkant tokias prekes.

Tarnyba taip pat teigia, jog sutarčių vykdymo metu perkančiosioms organizacijoms trūko laiko ir priemonių įsitikinti, ar tiekėjų siūloma produkcija atitinka keliamus reikalavimus.

Dalis konkursų laimėtojų pandemijos metu iki tol medicinine įranga neprekiavo

Daugiau nei trečdalis tiekėjų, su kuriais sudarytos sutartys įsigyti priemonių kovai su pandemija, iki tol neprekiavo medicininėmis prekėmis ar įranga, antradienį skelbia VPT.

„Naujų tiekėjų atėjimas į viešuosius pirkimus yra teigiamas ir skatinamas, tačiau paprastai nauji tiekėjai pradeda dalyvauti skelbiamuose pirkimuose, tuo tarpu į neskelbiamus pirkimus paprastai kviečiami žinomi, tam tikra veikla užsiimantys tiekėjai“, – rašoma VPT pranešime.

Tokie anksčiau medicinos priemonėmis neprekiavusieji tiekėjai buvo 144 iš 342, su kuriais sudarytos sutartys.

Pusėje šių sutarčių buvo numatyti avansai, o jų vertė sudarė apie 85 proc. visų sutarčių vertės. 44-iose sutartyse avansas siekė visą sutarties kainą.

Tarnyba, siekdama sistemiškai įvertinti tiekėjų pasirinkimą, pirkimus vykdant neskelbiamų derybų būdu, pradėjo dešimties viešųjų pirkimų sutarčių vertinimą, analizuodama atvejus, kuriais sutartys buvo sudarytos su įmonėmis, kurių įprastinė veikla nesusijusi su asmens apsaugos ir medicininių priemonių gamyba ar prekyba. Šių sutarčių atranką vertinimui taip pat lėmė jose numatyti didelės vertės avansiniai mokėjimai.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Respiratorius
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Respiratorius

VPT analizė parodė, jog keliais atvejais prekes pristatyti pavėluota, o dviem atvejais prekės nepristatytos: vienu – visos, kitu – dalis. Abi šios sutartys buvo sudarytos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos.

Su ekspedicijos paslaugas įprastai teikiančia bendrove „Motoloftas“ pasirašyta 346,2 tūkst. eurų vertės sutartis, daugiau kaip pusė šios sumos sumokėta kaip avansas. VPT duomenimis, buvo pristatyta maždaug trečdalis prekių, likusi dalis iki šiol nepristatyta, tačiau delspinigiai nebuvo skaičiuojami ir sutartis nenutraukta, nes prekės, kaip teigia pirkimo vykdytojas, jau yra Lietuvoje.

Kitu atveju buvo sudaryta 278,3 tūkst. eurų vertės sutartis su oro transporto bendrove „Andrikus“ ir visa suma sumokėta kaip avansas, tačiau prekės nebuvo pristatytos. Savivaldybė sutartį nutraukė ir, tiekėjui negrąžinus avanso, svarsto dėl jo kreiptis į teismą.

Pasak VPT, svarbu pažymėti, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra didžiausia gyventojų skaičiumi, turinti daugiausiai gydymo įstaigų, karantino laikotarpiu rėmusi įvairias pilietines iniciatyvas, kuriose dalyvavo savanoriai, tad visų būtinųjų priemonių šiai savivaldybei reikėjo daugiausiai.

Taip pat VPT atsižvelgė ir į tai, kad Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos savivaldybės tapo vartais šalies piliečiams, grįžtantiems iš užsienio.

VPT duomenimis, tarp pandemijos metu apsaugos priemones įstaigoms teikusių įmonių buvo tokių, kurios iki tol prekiavo žaislais, teikė leidybos paslaugas, vykdė kavinių ar barų veiklą.

Perkant priemones kovai su pandemija išleista 84,4 mln. eurų

Perkant priemones, skirtas kovai su koronavirusu, iš viso buvo išleista 84,4 mln. eurų, beveik pusę šios sumos išleido Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centras.

Tokius duomenis antradienį paskelbė Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), atlikusi su COVID-19 susijusių pirkimų sutarčių stebėseną.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Apsaugos priemonės
Arno Strumilos / 15min nuotr./Apsaugos priemonės

Jos duomenimis, pirkimus vykdė 288 įstaigos, jie sudarė 1 tūkst. 241 pirkimų sutartį su 342 skirtingais tiekėjais.

Vis dėlto, 80 procentų visų pirkimų vertės teko dešimčiai pirkimų vykdytojų iš 288, o 10 didžiausios vertės sutarčių siekė beveik pusę – 48,9 proc. – iš visų 1 tūkst. 241 sudarytų sutarčių vertės.

VPT duomenimis, Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centras sudarė 29 sutartis, kurių vertė – 38,8 mln. eurų – 46 procentai visos išleistos sumos.

Antras didžiausias pirkėjas buvo Vilniaus miesto savivaldybės administracija, sudariusi 32 sutartis ir išleidusi 10,9 mln. eurų.

Toliau tarp didžiausių pirkėjų – Gynybos resursų agentūra ir Santaros klinikos, tačiau jų pirkimų vertės gerokai mažesnės ir siekia per 3 mln. eurų.

„Nors didžioji sutarčių dalis (pagal skaičių) buvo sudaryta su Lietuvos tiekėjais (98 proc.), sutarčių, sudarytų su užsienio tiekėjais (2 proc.) vertė siekė apie 45 proc. visų sudarytų sutarčių“, – skelbiama VPT apžvalgoje.

Kinijos įmonės tarp užsienio tiekėjų sudarė 79,2 proc., tačiau joms atiteko 95,8 proc. pirkimų vertės.

33 proc. apsaugos priemonių sutarčių pagal vertę sudarytos su Kinijos įmone „Harbin Shangyang Trading Co., Ltd“.

Antrojoje vietoje esanti uždaroji akcinė bendrovė „Essmedi“ sudarė 5,1 proc. sutarčių, trečioji – „Jiangsu Sainty Machinery Imp&Exp Co. Ltd“, kuriai tenkanti sutarčių dalis siekia 4,1 proc.

Pasak VPT, iš viso analizuojamuoju laikotarpiu apsaugos priemonėms kovai su COVID-19 įsigyti buvo sudarytos sutartys su 12 skirtingų užsienio šalių tiekėjais. Didžioji dauguma iš jų – Kinijos įmonės, kitos – Izraelio, Jungtinės Karalystės ir Švedijos Karalystės įmonės.

Daugiausia sutarčių – su kinais

Koronaviruso krizės metu didžioji dalis apsaugos priemonių pirkimo sutarčių buvo sudaryta su Lietuvos tiekėjais, tačiau didžiausios vertės sutartys atiteko kinams, paskelbė VPT, atlikusi su COVID-19 susijusių pirkimų sutarčių stebėseną.

Vien sutartys su įmone „Harbin Shangyang Trading“ sudaro 33 proc. visų apsaugos priemonių sutarčių vertės.

Pasak laikinosios VPT vadovės J.Petkuvienės, daug prekių iš Kinijos pirkta todėl, kad pasiūla Lietuvoje ir Europos Sąjungos (ES) šalyse pandemijos įkarštyje nebuvo pakankama.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Jovita Petkuvienė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Jovita Petkuvienė

„Pasiūla buvo gerokai mažesnė už paklausą ir turbūt ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Todėl visi ieškojo galimybės, kas dar gali turėti prekių. Tokio chaotiško pirkimo turbūt buvo labai daug“, – BNS sakė J.Petkuvienė.

„Čia buvo būtent su ambasados pagalba surastas tiekėjas, kuris galėtų aprūpinti gana dideliu kiekiu reikiamų apsaugos priemonių“, – pridūrė ji.

Pasak VPT vadovės, perkant iš Kinijos yra gerokai didesnė rizika įsigyti nekokybiškas prekes nei perkant Europos Sąjungoje.

„Patikimiausia visada yra pirkti iš Europos Sąjungos, nes ten yra tam tikri standartai, kurie yra patikrinti. Kinijoje yra rizika, kad galima įsigyti prekes, kurių atitiktį paskui sudėtinga patikrinti“, – sakė J.Petkuvienė.

Anot VPT vadovės, krizės piko metu netgi pastebėtas toks reiškinys, kai perkančiosios organizacijos konkuravo tarpusavyje.

„Mes visą laiką siekiame konkurencijos viešuosiuose pirkimuose, kad konkuruotų tiekėjai, o čia dėl riboto prekių kiekio konkuravo perkančiosios organizacijos. Natūralu, kad tai vertė atsisukti į kitas šalis, kurios galėtų pasiūlyti reikiamą prekių kiekį“, – teigė ji.

Priemonių pirkimas iš Kinijos taip pat pabrangino transportavimo paslaugas – joms išleista 9,6 mln. eurų.

„Tai vienareikšmiškai yra susiję (...) Bet šiaip įkainiai, kuriais pirktos (transportavimo – BNS) paslaugos, atrodo visai priimtini“, – sakė VPT vadovė.

Prekių pervežimo sutartys buvo sudarytos su įmonėmis „GetJet Airlines“, „Hoptrans logistics“ ir lenkų LOT. Dar 1,2 mln. eurų vertės sutarčių buvo su kelionių organizatoriais „Kidy Tour“ ir „Tez Tour“, kurie karantino metu namo grąžino užsienyje užstrigusius lietuvius.

VPT antradienį paskelbė, kad perkant priemones kovai su pandemija iš viso išleista 84,4 mln. eurų, beveik pusę šios sumos išleido Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centras.

Be Kinijos „Harbin Shangyang Trading“, antra pagal sutarčių vertę buvo bendrovė „Essmedi“ (5,1 proc.), trečia – „Jiangsu Sainty Machinery Imp&Exp“ (4,1 proc.).

Kinijos įmonės tarp užsienio tiekėjų sudarė 79,2 proc., tačiau joms atiteko 95,8 proc. pirkimų vertės.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Skanumėlis

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką