„Reikia pasirengti atsitiktiniams įvykiams, kurių anksčiau ar vėliau vargu ar išvengsime. Svarbiausias kuriamo fondo tikslas – apsaugoti kaupiamas lėšas nuo politikų, siekiančių įsiteikti prieš rinkimus”, – sakė Finansų ministerijos makroekonomikos skyriaus vedėjas Ričardas Kasperavičius. Apie tai rašo „Lietuvos rytas“.
Pagal ministerijos planą, kuriam dar turės pritarti Vyriausybė ir Seimas, „juodai dienai“ kaupiamus pinigus turėtų saugoti Lietuvos bankas.
Įstatymas draustų perduoti pinigus politikams, nebent atsitiktų viena iš keturių negandų.
Vyriausybė galėtų naudotis sukauptais pinigais, jeigu nustotų augti ekonomika, valstybės skola pasiektų pavojingą lygį arba jei šalis nebegalėtų pigiai pasiskolinti. Taip pat fondo pinigai praverstų, jei kuris nors bankas svyruotų ant žlugimo ribos.
Tačiau komercinių bankų ekspertai abejoja, ar tokių saugiklių užteks. „Swedbank” analitikas Nerijus Mačiulis priminė, kad po 1998-ųjų vadinamosios Rusijos krizės buvo įkurtas Stabilizacijos fondas, kurio lėšos išleistos pastarajai krizei nė neprasidėjus.
„Paprastas įstatymas politikų norams nėra atsparus. Kad antrą kartą neužliptume ant to paties grėblio, būtų geriausia, jeigu valstybę kaupti finansines atsargas įpareigotų Konstitucija”, – sakė N.Mačiulis.
Finansų ministerija prognozuoja, kad biudžetas gali būti perteklinis jau 2015 metais, priešingu atveju bus pažeistas Fiskalinės drausmės įstatymas.
„Iki tol gali susidaryti palankios sąlygos pradėti kaupti atsargas sunkmečiui. Jos turi atsirasti ne skolinantis, o natūraliai”, – sakė R.Kasperavičius.
