Tačiau abi keletą metų dėl šio projekto nesutariančios pusės, regis, visiškai ne prieš, kad Rusijos koncerno aktyvus bei įsipareigojimus perimtų Suomijos koncernas „Fortum“, rašo „Verslo žinios“.
Prieš dvi savaites koncerno „Gazprom“ valdybos pirmininko pavaduotojas Valerijus Golubevas, atsakydamas į klausimą, ar bendrovė žada vykdyti įsipareigojimus investuoti į jam prikalausiančią KTE, kritikavo Lietuvoje galiojančią šilumos kainų reguliavimo politiką ir teigė, kad dėl kainų komisijos taikomos privalomosios kainodaros „Gazprom“ patiria reikšmingų nuostolių.
Ministro pirmininko patarėjas Kęstutis Škiudas teigia, jog motyvuodami, kodėl delsia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, „Gazprom“ atstovai gudrauja: „Jų įsipareigojimas investuoti – besąlygiškas.“
Iš kitų Ministro pirmininko tarnybos pareigūnų koridoriuose galima išgirsti, jog „visiems akivaizdi skyrybų nuojauta, tačiau nė viena pusė nenori žengti pirmojo oficialaus žingsnio“.
Tačiau nedaug abejojančių, kad prasidėjęs skyrybų procesas bus nelengvas ir gali tęsti ilgus metus, taip pat ir tarptautiniuose arbitražuose. Todėl, jeigu koncerną „Gazprom“ Kaune pakeistų suomių „Fortum“, būtų bene geriausias variantas.
Kauno meras Andrius Kupčinskas, paklaustas, ar Kauno valdžia neplanuoja nutraukti su „Gazprom“ KTE pirkimo–pardavimo sutarties, tvirtina, kad nagrinėjami visi įmanomi variantai, tačiau neatskleidžia, ar turi žinių, kur krypsta tarp „Gazprom“ ir „Fortum“ vykstantys pokalbiai.
